Klaipėdos prieigose aptikta akmens anglies. Tačiau paaiškėjo, kad tai – tik suspaustos durpės, kurios anglimi virs žemėje pragulėjusios dar bent 2 milijonus metų. Nepaisant šio nusivylimo, vakarinis šalies regionas – turtingas gamtos išteklių, kurie Lietuvai yra šioks toks ekonominio savarankiškumo garantas.

Sensacinga žinutė

"Mūsų apskrityje užtikta akmens anglis" – tokia daug žadanti džiuginanti žinia paskelbta laikraštyje "Raudonasis švyturys" 1946-ųjų rugsėjį.

"Ne taip seniai Trušelių valsčiuje, Gvildžių kaimo apylinkėse geologai užtiko žemėje akmens anglies klodus. Šiuo metu Maskvoje, tam tikrose laboratorijose tiriamas rastosios anglies tinkamumas", – rašoma to meto laikraščio numeryje.

Šią trumpą informaciją iliustravo net nuotrauka, kurioje "Partijos apskrities komiteto sekretorius drg. Muchinas ir apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas drg. Juozapavičius anglies radimo vietoje apžiūri rastosios anglies gabalėlį".

Euforija nuslūgo

Praėjo jau beveik 70 metų, o apie akmens anglies kasyklas prie Klaipėdos daugiau taip ir neišgirdome.
Vis dėlto Jūrinių mokslų ir technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros profesorius Albertas Bitinas teigia, kad informacija apie anglies klodus pajūryje turėjo rimtą pagrindą.

"Prieš keliolika metų minimoje vietoje atlikome geologinį kartografavimą. Tą vietą tyrinėjome, gręžėme gręžinius. Ir radome tik senas supresuotas durpes. Tų klodų amžius – daugiau nei 100 tūkst. metų. Tačiau turėjome įtarimų, kad ten gali būti kelių milijonų metų senumo rusvosios anglies, kaip yra Kaliningrade ar Vokietijoje", – pasakojo A.Bitinas.

Iškart po karo, kai reikėjo atkurti Lietuvos ūkį, buvo aktyviai žvalgomi gamtos ištekliai.

Teigiama, kad gavę pradinės informacijos apie galimus akmens anglies klodus šalia Klaipėdos aktyviai dirbo geologai, bet išsiaiškino, kad tai – ne anglis, o supresuotos durpės.

Kitaip tariant, anglimi šios durpės pavirs tik po kelių milijonų metų.

"Iš viso to gavosi šnipštas. Ta balutė – tik kelių šimtų kvadratinių metrų ploto. Geologai paėmė mėginius, ir tiek. Tos durpės liko ten gulėti, nes nėra kur jų panaudoti. Ši istorija yra mums žinoma", – teigė A.Bitinas.

Naftos telkinių pelnas

Nenuostabu, kad to meto geologai dėjo dideles viltis į naujus gamtos išteklių telkinius, ypač akmens anglies paieškas.

Mat akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Ir tik vėliau labiau pradėta naudoti naftą.

Nafta – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis.

Pasaulyje nafta dabar įvardijama kaip vienas svarbiausių gamtinių išteklių, be kurio neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas.

Šiuo metu daugiausiai naftos išgaunama Artimųjų Rytų šalyse, Amerikoje, Pietų Azijoje. Lietuvoje naftos ištekliai itin menki.

Tačiau net ir jų išgavimo pelnai skaičiuojami milijonais.
Į valstybės biudžetą kasmet iš naudingųjų iškasenų gavybos vidutiniškai surenkama daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių, iš jų – 34 mln. litų už naftą.

Lietuvoje eksploatuojami daugiausia tie telkiniai, kurie buvo rasti dar sovietmečiu. Dabar naftos išgavimas šalyje mažėja. Pikas buvo pasiektas maždaug prieš 10 metų.
Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje išgauta tik 107 tūkst. tonų naftos.

"Tolesnė perspektyva ne kažin kokia. Jei naftos ir bus randama, tai tik jūros dugne. Ten yra palankių struktūrų, tačiau jos ištirtos tik netiesioginiais metodais. Tad pasakyti, ar toje struktūroje, palankioje naftai susidaryti, yra susikaupusi nafta, negalime. Tam reikia gręžti gręžinius, o jūroje tokie darbai labai brangūs, be to, atsiranda kitos problemos – ekologija, tarša", – tvirtino A.Bitinas.

Vienas telkinys būtų netoli Lietuvos–Rusijos jūrų sienos, kitas – Lietuvos–Latvijos teritorinės jūros ribose. Tačiau ir ten reikia atlikti tyrimus.

Geoterminis eksperimentas

Pats didžiausias gamtos išteklius Lietuvoje yra požeminiai vandenys.

Mūsų šalis – viena iš nedaugelio valstybių, kurios gėrimui naudoja vien požeminį vandenį. Šiuo metu mums pakanka apie 12 proc. galimų išteklių.

Pavyzdžiui, pernai išgauta 130 mln. kub./m gėlo bei 194 tūkst. kub./m mineralinio požeminio vandens.

Vakarų Lietuvoje yra ir geoterminio vandens ištekliai. Prieš 23 metus šalia Klaipėdos įkurta eksperimentinė geoterminė jėgainė, kurios tikslas buvo iš žemės gelmių išgauti karštą vandenį ir jį panaudoti ūkinėje veikloje.

Tiesa, pirmieji geoterminiai gręžiniai išgręžti Vydmantuose prieš 25 metus, jų gylis daugiau kaip du kilometrai. Gręžiniai išbandyti 1993–1994 metais, pasiekta geoterminio vandens temperatūra 74 °C.
Vis dėlto ten jėgainė taip ir neatsirado, gręžinius teko užkonservuoti.

Teigiama, kad dabartinėmis sąlygomis Vydmantų geoterminius gręžinius būtų galima panaudoti įrengiant sveikatingumo ir reabilitacijos, gydymo ir poilsio kompleksą.

Juolab 2011 m. pradėti vykdyti geoterminio vandens balneologiniai tyrimai.

Vertybės – per giliai

Kaip viena iš vertingųjų iškasenų Lietuvoje įvardyta ir gintaras, tačiau tokių klodų, kaip Kaliningrado srityje, pas mus nėra, o Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje galimo gintaro išgavimas matuojamas tik kilogramais, o ne tonomis, kaip kaimyninėje Rusijos Federacijoje.
Kuršių mariose ties Kiaulės Nugara, pasak geologų, turėtų būti gintaro klodų.

Klaipėdiečiai veikiausiai dar pamena, kai buvo statoma Tarptautinė jūrų perkėla ir į statybvietę galėję patekti žmonės prisirinkdavo visai nemažų gintaro gabalų.
Dabar mariose vėl vyksta grandiozinės statybos, ir tas gintaras, kiek jo dar yra, ilgam liks po naujuoju Suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, mano geologai.
Kitų brangakmenių ar brangiųjų metalų Lietuvos žemėje kol kas dar niekas neaptiko.

"Didesniame nei 2 km gylyje, kur yra magminės uolienos, gali būti visko, net brangiųjų metalų, tačiau gylis yra labai didelis ir tų telkinių eksploatuoti neapsimokėtų, nes pasaulyje kai kur tai yra randama žemės paviršiuje", – pasakojo A.Bitinas.

Lietuvos gamtos ištekliai

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalyje yra 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš jų naudojamos 9 rūšys: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio.

Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausia išgaunama žvyro ir smėlio, durpių, dolomitų, klinčių ir molio.

Yra naudingųjų iškasenų, kurių telkiniai surasti, ištirti, bet dar nenaudojami. Tai – anhidritas, kurio ištisinis klodas plyti nuo Kauno į vakarus ir toliau tęsiasi Kaliningrado srityje bei Lenkijoje. Klodo storis siekia 90 m, o gylis svyruoja nuo 150 iki 650 m. Jis tinka cemento, glaistų ir apdailos plokščių gamybai.

Yra ir valgomosios druskos, bet ji nesudaro ištisinio sluoksnio, o susitelkė į atskirus kupolo pavidalo klodus. Jų yra keliose Šilutės ir Šilalės rajonų vietose. Įvertinti ištekliai – apie pusę milijardo tonų, o prognozuojami – dar beveik penkis kartus didesni. Tiesa, gylis nemažas – nuo 459 m ir daugiau.

Šilutės rajone yra opokos telkinys. Tai – nuosėdinė uoliena, sudaryta daugiausia iš silicio dioksido, kurį savo kiauteliuose sukaupė smulkučiai organizmai – titnagdumbliai, klestėję kreidos periodo jūroje. Opoka naudojama įvairių rūšių cemento, silikatinių plytų gamybai. Jos ištekliai Lietuvoje – per 30 mln. tonų, bet gavyba nutrūko prieš kelis dešimtmečius.

Ties Varėna yra aukštos kokybės geležies rūdos. Įvertinta, kad vien centrinėje telkinio dalyje sodrios rūdos yra 142 mln. tonų, o visame telkinyje jos gali būti dar antra tiek. Rūdos kūnai prasideda nuo 360 m gylio.

Ties Varėna geležies paieškų metu buvo nustatyti padidėję kiekiai retųjų elementų – cerio, lantano, taip pat radioaktyvaus elemento torio ir pramoninių mineralų – apatito (naudojamo trąšų gamybai) ir žėručio flogopito. Ceris ir lantanas itin reikalingi dabartinei aukštųjų technologijų pramonei.

Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapis.