Rengiamas Klaipėdos apskrities generalinis planas akademikus stebina, architektams kelia nerimą, o savivaldybių politikus siutina.

Prilygino seniūnijai

Pagal vilniečių "Atkulos projektai" parengto generalinio plano sprendinius teks gyventi 10 metų, o planus prie numatytų vizijų derinti – dar 20 metų. Tokia perspektyva glumina specialistus, kurie turi nemažai priekaištų.

Klaipėdos rajono politikai apstulbo plane išvydę, kad rajono centras Gargždai priskirtas trečio lygio lokaliniam centrui.

"Pasijautėm, kaip ištrinti iš žemėlapio. Rajono centras čia prilyginamas seniūnijai. Jame nenumatytas jokios pramonės vystymas mūsų rajone, lyg jos iš viso nebūtų. Neužsimenama apie saugomus lankomus objektus – Olando Kepurę, Vilhelmo kanalą, dvarus ir piliakalnius", – kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės narys Algirdas Liaudanskis.

Rajonui – grėsmė išnykti

Viename iš projekto žemėlapių Klaipėdos rajonas nurodomas išskirtinai kaip žemės ūkio paskirties. Tai išvydę architektai gūžčiojo pečiais.
"Kaip teks gauti projektavimo sąlygas, jei tai tik žemės ūkio paskirties žemė, nors gyvenvietės kyla viena po kitos",– nerimavo pašnekovai.

"Klaipėdos rajono koncepcija nebuvo pristatyta savivaldybių politikams. Tik dabar matome, kad Gargždai, kaip industrinis ir administracinis vienetas išnyksta. Vilniečių parengtas mūsų rajono bendrasis planas jau taisomas. Jame buvo pažymėta, kad Karklė su pajūriu bus priskirti Kretingai, Judrėnai prijungti prie Rietavo, Priekulei numatyta atskira savivaldybė. Generalinis planas turėtų būti atskaitos taškas toliau rengiant viziją. Bat tai, kas suplanuota – kažkoks absurdas",– piktinosi A.Liaudanskis.
Šio plano rengėjai apskrityje Klaipėdą mato, kaip metropolinį centrą, o antrojo lygio centras būtų suformuotas susijungus Palangai su Kretinga.

Giliavandeniui – dvi vietos

Diskusijos kilo ir dėl Klaipėdai ypač rūpimo giliavandenio uosto. Jam plane numatomos dvi vietos – Melnragė ir teritorija šalia Būtingės.

"Šiame plane nesvarstoma dirbtinės salos ties Melnrage atsiradimo galimybė, nors ji gali būi ir ažūrinė. Statyti šiluminę jėgainę Klaipėdoje pagal šį planą nenumatyta", – įžvelgė Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Petras Grecevičius.