– KLASCO jau du dešimtmečius yra uosto lyderė, jos įtaka uosto krovos rekordams  didžiulė. Kokių rezultatų laukiate šiais  metais?

– Nepaisant įvairių ekonominių rinkos svyravimų, o taip pat ir vidinės krovos kompanijų konkurencijos, KLASCO dirba stabiliai ir šiemet dar kartą patvirtino esanti stipri. Planuojame pasiekti tonažo aukštumą, kuri jau kelerius metus svyruoja (kartu su ro-ro terminalo kroviniais),  tarp 12-13 mln. tonų. Tokią pačią apyvartą planuojame ir šiemet. Kalbant apie pajamas, džiugesys blanksta. Dėl to, kad krauname mažiau pelningus krovinius nei pernai, šiemet pajamų uždirbsime maždaug 1,5 mln. eurų mažiau. Netekome milijono tonų  baltarusiškų kalio trąšų, nes kompanija „Belkalij“ perėjo į savo kontroliuojamą terminalą. Šis praradimas yra natūralus ir buvo prognozuotas, kadangi „Birių krovinių terminalas“ išsiplėtė tiek, kad galėjo priimti  visą krovinių kiekį. Tam ruošėmės ir  pritraukėme 2,6 mln. tonų metalurgijos krovinių iš Rusijos, šiemet jų krovėme milijonu tonų daugiau nei pernai. Apyvartą išlaikėme, bet dėl didesnių gamybinių sąnaudų pajamų srautas sumenko.

– Kalbėdamas apie gruodį užtarėte žodelį „jeigu“. Matyt, esama abejonių dėl kai kurių susitarimų. Kokie kitų metų KLASCO planai  ir kokios rinkoje vyrauja nuotaikos?

– Lietuvos verslas, o ypač transporto sektorius, kaip ne kartą galėjome įsitikinti,  jautriai reaguoja į kintančias geopolitinės sąlygas dėl Rusijos veiksmų. Neseniai  dar kartą  buvo patvirtintas siekis, kad Rusijos kroviniai būtų gabenami per Rusijos uostus. Reakcija  buvo greita – jau spalį negavome iš Rusijos pareigūnų patvirtinimo dėl 200 tūkst. tonų Rusijos krovinių kiekio, iki šiol nežinome, kiek bus vežama gruodį. Dėl kitų metų susitarimų vyrauja neapibrėžtumas. KLASCO apyvartoje maždaug pusę  kiekio sudaro Lietuvos eksportas ir importas, o kita pusė – tranzitiniai kroviniai. Planuodami 2019 metų rodiklius orientuojamės į panašų kiekį kaip šiemet - 13 mln. tonų, tačiau blaiviai vertindami padėtį, kad dalies rusiškų krovinių gali nebelikti, analizuojame, kokius pokyčius kompanijoje reikėtų atlikti.

– Šie metai pažymėti gyventojų kilusiu nepasitenkinimu dėl KLASCO veiklos poveikio jų gyvenamajai aplinkai. Nors KLASCO veikla šiaurinėje teritorijoje vyksta daugybę metų, kas buvo padaryta šiemet, kad neliktų abejonių dėl KLASCO?

– Mums svarbi gyventojų nuomonė. Tačiau nemalonu, kad dalis artimiausių kaimynų iškart stojo piestu prieš uosto veiklą, nuvertino kompanijos indėlį į uosto ekonominius rezultatus, sąmoningai ar ne stengiasi menkinti KLASCO reputaciją.

Mes siekiame dialogo su Vitės bendruomene. Manau, kad mūsų pastangas diegiant aplinkos apsaugos priemones pastaruoju metu daugelis klaipėdiečių pastebėjo ir nepasitenkinimas rimsta. Esame įvairių institucijų kontroliuojami, privalome užtikrinti saugią ir švarią darbo aplinką įmonės darbuotojams bei gyventojams. Aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos centro  specialistų atlikti tyrimai rodo, kad KLASCO neviršija leistinų normų. Dar daugiau, jau beveik 4 mėn. prie KLASCO veikianti oro taršos monitoringo stotelė nė karto neužfiksavo normos viršijimo. Parengėme papildomą aplinkosaugos priemonių planą ir jį įgyvendiname. Numatytos 3 metų laikotarpio investicinės priemonės aplinkosaugai sieks iki 2 milijonų eurų. Drįsčiau teigti, kad šiuo metu esame bene pažangiausi aplinkosaugos srityje tarp kitų uosto krovos kompanijų.

– Užsiminėte apie vidines permainas. Kaip reaguoja darbuotojai?

– Struktūrinių permainų planas parengtas  ir tai susiję su našumo didinimu, gamybos efektyvumo siekiu, kitokiais technologiniais sprendimais. Turime keistis kartu su besikeičiančia rinkos situacija, kurioje konkurencija nuolat auga, o geopolitinė situacija tampa vis mažiau prognozuojama. Peržiūrime visus išteklius: tiek technologijas, tiek investicijas, tiek rinkas, tiek darbuotojų struktūrą. Apie planuojamus pokyčius profesinės sąjungos, kurių kolektyve veikia trys, informuotos, su pirmininkais ir gamybos vadovais vyksta  pokalbiai. Natūralu, kad dalis darbuotojų jaučia nerimą, tačiau mūsų tikslas yra išlaikyti kvalifikuotus darbininkus ir geriausius specialistus, kurie yra kompanijos turtas.

– Kokie klausimai aktualiausi darbuotojams?

– Šiomis dienomis su darbuotojais tenka kalbėtis ne tik apie numatomus struktūrinius pokyčius, bet ir apie naują atlygio sistemą, kurią planuojame sukurti skaidresnę ir suprantamesnę kiekvienam darbuotojui. Nauja atlygio sistema kuriama atsižvelgiant į gerąją kitų įmonių patirtį, kuomet darbuotojų atlygis priklauso nuo jų indėlio į įmonės veiklos rezultatą, kompetencijos bei situacijos darbo užmokesčio rinkoje. Todėl šiais metais pirmą kartą dalyvavome visame pasaulyje vertinamos įmonės „Korn Ferry Hay Group“ Lietuvos atlygio rinkos tyrime. Šiame tyrime kiekvienais metais dalyvauja virš 300 skirtingą veiklą vykdančių įmonių, tame tarpe ir energetikos bei transporto, įskaitant uostą, sektoriaus įmonės.

Šiuo metu svarstomos atlygio politikos tikslas – kad kiekvienas darbuotojas gautų teisingą atlygį už savo darbą. Norėčiau tikėti, kad rasime sutarimą su visomis šalimis.