Susidarė didelės skolos

Vilniaus apygardos administracinis teismas šiemet balandžio 18 d. priėmė sprendimą neleisti parduoti bankrutuojančiai žvejų bendrovei priklausančių žvejybos laivų. Toks sprendimas buvo priimtas Latvijos bendrovių „Vervo“ ir „LZK“ prašymu. Latviams iškilo abejonių, kad laivai bus parduodami už tikrąją jų vertę, nes nebuvo pateikta tų laivų turto vertinimo ataskaita.

Sprendimą parduoti laivus buvo priėmęs bankrutuojančios bendrovės „Arctic Fishing“ kreditorių susirinkimas. Šios bendrovės skola kreditoriams siekia per 13 mln. 822 tūkst. eurų.

Sprendimą parduoti „Arctic Fishing“ laivus teismams apskundusių latvių bendrovių dalis bendroje skolų pintinėje sudarė mažiau nei 10 proc.

Nepaisant to, Vilniaus apygardos teismas priėmė mažumai palankų sprendimą. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad dar nebuvo įsiteisėjęs kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas. Tai reiškia, kad ir pats susirinkimo sprendimas dėl laivų pardavimo buvo neteisėtas.

„Arctic Fishing“ bendrovės bankroto administratorius nesutiko, kad buvo pažeidimas sušaukiant susirinkimą, nes neva išlaikytas būtinas 45 d. terminas.

Seka: Rusijai 2014 m. sulaikius žvejybos laivą „Jūros vilką“ prasidėjo bendrovės „Arctic Fishing“ „byrėjimo“ procesas. „MarineTraffic.com“ nuotr.

Lėmė procedūros pažeidimas

Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas šiemet birželio 1 d. priėmė nutartį, palankią kreditorių mažumai. Jis pripažino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisingą sprendimą, kai panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimus visais klausimais, nes susirinkimas vykęs neteisėtai.

Įprasta, kad bendrovėse, kurios turėjo daug ginčų, net ir vykstant bankroto procesui, bylų lavina nesibaigia.

Jokia teismų nutarties dalis dėl kreditorių sąrašo ir finansinių reikalavimų patvirtinimo, vykusio susirinkimo metu, dar nebuvo įsiteisėjusi.

Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir prieš tai Vilniaus apygardos administracinis teismas, tai laikė esminiu procedūriniu pažeidimu.

Aiškėjo, kad Latvijos bendrovės „Vervo“ ir „LZK“ jau prieš tai ėmėsi žingsnių, kad jų kaip kreditorių finansiniai reikalavimai pakliūtų į pirmąją eilę. Susirinkimas juos buvo nustūmęs į antrąją eilę. Iš čia ir kilo ginčas, nes bankrutuojančios „Arctic Fishing“ reikalavimų sąrašas yra gerokai didesnis, nei ši bendrovė turėjo realaus turto.

Nuolatinė teismų lavina

Bendrovė „Arctic Fishing“ turėjo laivus „Žalgiris“, „Karalius“ ir „Jūros vilkas“, kuriais gaudė krabus Norvegijos vandenyse Barenco jūroje.

Nemaža dalis „Arctic Fishing“ problemų prasidėjo, kai 2014 m. jos laivą „Jūros vilkas“ už neva brakonieriavimą Barenco jūroje sulaikė Rusijos pasieniečiai ir jėga nutempė į Murmansko uostą. Laivas buvo išlaisvintas tik sumokėjus 53 tūkst. eurų, kuriuos priteisė Rusijos teismas. „Arctic Fishing“ atstovai visą laiką tikino, kad jie jokių pažeidimų nepadarė. Rusai juos sulaikę ne Rusijos, o Šiaurės rytų Atlanto komisijos administruojamo žvejybos rajono vandenyse.

Ginčai su Rusija vyko ir dėl pačių „Arctic Fishing“ laivų įsigijimo. Į šį ginčą buvo įsitraukęs ir vienas iš Kauno prokuratūros tyrėjų. Kol vyko tyrimas, laivai buvo priversti stovėti uostuose. Jie ne tik negalėjo žvejoti, bet ir turėjo mokėti uosto mokesčius. Dėl to „Arctic Fishing“ teikė ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nesėkmingai bandė prisiteisti 0,9 mln. eurų žalą.

Maždaug nuo 2018 m. prieš „Arctic Fishing“ pasipylė ieškinių lavina. Ji buvo skolinga už laivų stovėjimą uostuose, jų remontą. Tarp skolininkų atsirado ir Latvijos kompanijos, nes laivai kurį laiką buvo laikomi ir remontuojami Rygoje.

Apskritai Lietuvos žvejai per pastarąjį dešimtmetį daugybę kartų ginčijosi teismuose. „Arctic Fishing“ galima laikyti viena iš tų kompanijų, kuri turėjo daug, jei ne daugiausia, bylų teismuose. Daugelį jų ji pralaimėjo, todėl ir „atėjo“ iki bankroto proceso. Įprasta, kad bendrovėse, kurios turėjo daug ginčų, net ir vykstant bankroto procesui, bylų lavina nesibaigia.