Planuojami mokesčiai valstybei už vieną iškasto gintaro kilogramą – kelis kartus didesni nei mineralo žaliavos vertė didmeninėje rinkoje. Valdžios ketinimai taip apmokestinti gintaro gavybą Kuršių mariose veikiausiai atšaldys verslininkų norus kasti šį Baltijos auksą.

Užtrenkė duris ir užsipuolė

Vienas stambiausių gintaro žaliavos apdirbėjų Lietuvoje – klaipėdietis Aleksandras Afanasjevas patenka į turtingiausių šalies gyventojų 30-uką. Jo vadovaujamoje bendrovėje dirba pustrečio šimto žmonių.

Tačiau esą gali tekti didelę dalį jų atleisti, nes verslininkas turi problemų dėl gintaro žaliavos.

Kai daugiau nei prieš metus Kaliningrado srityje, iš kur klaipėdietis atsiveždavo gintaro, jam nebeišduota licencija išgabenti šį mineralą iš Rusijos Federacijos, prasidėjo problemos. Rusijos žiniasklaidoje ėmė rastis neigiamo pobūdžio informacija apie A.Afanasjevą.

Bene labiausiai užsimojo laikraštis "Komsomolskaja pravda" ("Komjaunimo tiesa", 2015 01 23), kuriame M.Valentinovas publikavo straipsnį "Gubernatorius Cukanovas gina lietuvių turtuolio verslą".

"Tai yra melas nuo pirmo iki paskutinio žodžio, Netikėkite tuo, kas ten rašoma. Tai yra absoliuti netiesa. Aš niekada nedirbau Kaliningrado kasyklose apsaugoje, visada gyvenau Lietuvoje, esu klaipėdietis nuo gimimo, niekada negyvenau kitoje šalyje. Kodėl jie taip rašo? Kažkam tai naudinga", – neabejojo A.Afanasjevas, kuris dar 2010-aisiais sugebėjo nupirkti ir į Lietuvą pervežti didžiąją dalį (350 t iš 395 t) tais metais Kaliningrade iškasto gintaro.

Klaipėdietis teigė, kad kai jis pradėjo tą verslą, dar nebuvo subyrėjusi Tarybų Sąjunga ir to gintaro niekam nereikėjo.

Tuo metu kasyklos sandėliuose būdavo po tūkstantį tonų gintaro žaliavos.

A.Afanasjevo įsitikinimu, nemalonumai prasidėjo tada, kai jo kolega ir verslo partneris kaliningradietis Viktoras Bogdanas, su kuriuo jis užsiėmė gintaro verslu, pasinėrė į politiką ir atsidūrė opozicijoje.

"V.Bogdanas dabar ten maišomas su purvu. O ir aš pats nesu pageidaujamas, beje, ne aš vienas, kiti lietuviai – irgi. Nekreipiu dėmesio į tai, nes viskas – melas. Kaip aš galiu į tai reaguoti?" – dienraščiui kalbėjo klaipėdietis, kuriam prieš metus buvo užtrenktos durys į Kaliningrado gintaro kasyklas.

Mokesčiai atšaldys įkarštį

Po to, kai verslininkams iš Lietuvos nebeišduotos licencijos išvežti gintaro žaliavos iš Kaliningrado srities, prabilta apie šio mineralo gavybą mūsų šalyje.

Tiesa, gintaro ištekliai, esantys Kuršių mariose ties Juodkrante, labai kuklūs.

Šiandien žinoma, kad toje teritorijoje yra 112 t gintaro klodai. Ir tik detali žvalgyba atsakytų, kiek to gintaro ten išties yra.

Valstybė mokesčių pavidalu tikisi gauti pajamų už išgautą gintaro kiekį. Iki tol šie mokesčiai siekė 27,5 euro už šio kilogramą. Buvo nuspręsta, kad esami tarifai netenkina valstybės poreikių.

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška neslėpė, kad parengtas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį mokesčiai už gintaro gavybą išaugo milžiniškai.

Tai yra už kiekvieną kilogramą šių išteklių valstybei reikėtų sumokėti po 900 eurų.

Kitaip tariant, mokesčius už 1 iškasto gintaro kilogramą siekiama padidinti beveik 33 kartus.

Teigiama, kad Aplinkos ministerijos specialistų paskaičiavimu, mokant šiuos mokesčius dar apsimokės išgauti gintarą iš Kuršių marių. Nežinomų ekspertų paskaičiavimu, sumokėti mokesčiai sudarytų ketvirtį viso iškasto gintaro vertės.

"Klaipėdos" duomenimis, gintaro gavyba Juodkrantėje domisi net penkios šalies kompanijos. V.Januška patvirtino, kad kol kas leidimas nei geologinei žvalgybai, nei gavybai dar neišduotas, rengiamos konkurso sąlygos.

"Interesą gintaro gavybai nuo praėjusio pavasario rodė penkios įmonės, bet jos dar nieko nežinojo apie galimus mokesčių pasikeitimus. Kaip dabar bus, sunku prognozuoti. Bet tą mokesčių projektą dar turi patvirtinti Seimas. O kol nepatvirtins mokesčių, negalėsime skelbti konkurso", – teigė V.Januška.

Vertę viršija kelis kartus

Verslininkas A.Afanasjevas neslėpė, kad Kuršių mariose esantis gintaro telkinys domina ir jį, bet ten esantis 112 t kiekis yra labai mažas, tiek jo bendrovė "Pajūrio gintaras" apdirba per vienus metus.

O išgirdęs apie galimus mokesčių už išgauto gintaro kilogramą pasikeitimus, klaipėdietis buvo gerokai nustebęs.

"Gintaro žaliavos kilogramas kainuoja kelis kartus pigiau, nei už jį ketinama išsireikalauti mokesčių. Kam tada organizuoti tą gavybą? Nežinau, kas tai sugalvojo, bet tai – absurdas", – neslėpė A.Afanasjevas.

Kaliningrado gintaro kasyklose išgaunama šio mineralo žaliava parduodama nuo 100 iki 200 eurų už kilogramą, tad Lietuvoje planuojamų 900 eurų mokesčių suma neatitinka rinkos realijų.

"Kai mes išgirdome tų planuojamų mokesčių dydį, prognozuojame, kad viskas tuo ir baigsis, nes verslininkai, įvertinę mokesčių tarifus ir tą verslo riziką, ką jie gali išgauti, paprasčiausiai atsisakys dalyvauti tame konkurse", – teigė  V.Januška.

Pasak A.Afanasjevo, visos iškastos žaliavos tik 40 procentų sudaro vadinamasis darbinis gintaras, o likusi dalis – gintaro juoduliai, sumišę su žeme.

"Tų juodulių vertė – 20 eurų už kilogramą. Tokia yra juodojo gintaro kaina rinkoje. Kokius mokesčius galiu mokėti? Esant tokiai situacijai, bet kuris verslas subankrutuos per du mėnesius", – įsitikinęs A.Afanasjevas.

Tikslas – ir turistinė rekreacija

"Mes nesame prieš, bet gavyba jokiu būdu neturi patekti į sausumą. Nebus pigu išgauti tą gintarą, reikės daug kurpių sunešioti ir mokesčius sumokėti, bet iš principo ta gavyba galima. Tai planuojama daryti su žemkasių pagalba", – teigė Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Pasak R.Baškytės, dabar viskas priklausys nuo verslininkų, ar jie sutiks su būsimais mokesčiais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser teigimu, anksčiau kasėjai kasdavo gruntą iš marių dugno, jį praplaudavo, išrinkdavo gintarą, o tas žemes pylė plėsdami pačią Juodkrantės teritoriją.

Gintaro įlankoje buvo pastatyta medinė prieplauka, ir tas iškastas žemes jie pylė aplinkui. Tad marių pakrantės linija anksčiau buvo kitokia.

"Keliasdešimt hektarų yra supilta būtent tos įmonės veiklos metu. Šiandien neturėtume nei stadiono, nei visos gatvės, kurioje stovi daugybė namų, nes grunto pagrindas tam buvo supiltas, kasant gintarą įlankoje", – pasakojo parko vadovė.

A.Feser tikino, kad dėl gintaro gavybos Kuršių mariose bus daromas poveikio aplinkai tyrimas, tada esą daug kas ir paaiškės, nes tai – ir UNESCO saugoma ir "Natura 2000" teritorija.

"Mūsų interesas yra išsaugoti nors vieną plotą ilgalaikiam naudojimui turizmo reikmėms. Nes būtent Juodkrantėje planuojame įrengti istorinių gintaro kasyklų ekspoziciją ir norėtume suteikti turistams unikalią pramogą patiems dalyvauti tame procese", – dėstė A.Feser.

Tačiau esą kol kas apie šį sumanymą nešnekama, dabar svarbiausias klausimas – verslinė gintaro gavyba, kuri dėl išpūstų mokesčių pakibo ant plauko.

Gintaro ištekliai Lietuvoje

Lietuvos geologijos tarnyba dar XX a. pradžioje yra ištyrusi maždaug 82 ha plotą ir nustatė, kad jame 4 m gylyje yra 112 t gintaro. Tyrimo duomenimis, vyrauja 20–40 mm skersmens gintaro gabalėliai.

Palyginti su kitais kraštais, mūsų gintaro klodai yra kuklūs. Pavyzdžiui, Kaliningrado srities telkiniuose yra susikaupę 95 proc. visų pasaulio gintaro išteklių. Ten vien pastaraisiais metais buvo iškasta apie 300 t gintaro.

Teigiama, kad Kuršių nerijoje gintaras buvo išgaunamas nuo 1860 m. iki XIX a. pabaigos. Šiaurinėje Juodkrantės dalyje, kuri dabar žinoma kaip Gintaro įlanka, buvo įkurta jo kasėjų gyvenvietė, vadinamoji žemkasių kolonija.

Gintarą iki užšąlant marioms iš jų dugno 4–10 m gylyje trimis pamainomis kasdavo 500–600 žmonių. 1864 m. buvo išgauta 17 tonų gintaro, o 1868 m. pasiektas rekordas – 94 t. Nuo 1880 m. čia gintaro buvo išgaunama vis mažiau, ir 1900-aisiais gavyba visiškai nutraukta.

Manoma, kad tuometė Vokietijos vyriausybė nutraukė gintaro gavybą norėdama išvengti rinkos perpildymo žaliava.