Pereiti į pagrindinį turinį

Greitieji kreditai – masalas psichikos ligoniams

2013-03-21 05:00
Greitieji kreditai –  masalas psichikos ligoniams
Greitieji kreditai – masalas psichikos ligoniams / Vytauto Petriko fotomontažas

Sunkia psichikos liga sergantis klaipėdietis iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių prisiėmė tiek paskolų, kad dabar niekaip nebesugeba jų grąžinti. Ligonio artimiesiems pikčiausia dėl to, jog kredito davėjai pelnosi iš žmonių nelaimės ir net nesidomi, ar jiems apskritai galima skolinti pinigų.

Serga šizofrenija

Klaipėdiečiui Juozapui, kuriam šiemet sukako 64-eri (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma – V.S.), šizofrenija buvo diagnozuota dar 1977 m.

Liga vis progresavo, todėl 1987 m. jis buvo pripažintas neįgaliu ir gaudavo pašalpą.

Pernai teismo sprendimu Juozapas pripažintas ribotai veiksniu ir įrašytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Artimieji į teismą kreipėsi todėl, kad vyras nesutikdavo gultis į ligoninę gydytis, o priversti nebuvo galima, nes jis neturėjo statuso, jog yra ribotai veiksnus.

Vyro rūpintoja teismas paskyrė jo buvusią žmoną Ireną (vardas pakeistas – V.S.). Nors jie ir išsiskyrę, gyvena tame pačiame bute.

Jųdviejų dukra gyvena užsienyje, o Juozapo broliai – toli nuo Klaipėdos esančiuose Lietuvos miestuose.

„Tai, kad buvęs vyras įniko į greituosius kreditus, pastebėjau jau prieš kelerius metus. Jis skolindavosi nedideles sumas – po kelis šimtus litų. Paskui tris ar keturis mėnesius gulėdavo ligoninėje, tai socialiniai darbuotojai kažkaip sutvarkydavo tas skolas – grąžindavo iš jo pensijos Bet dabar situacija, į kurią patekome, yra tikrai nepavydėtina, nebežinau, ką daryti“, – ašaras vos tramdė Irena.

Perka laidus ir spynas

Pastarąjį kartą Juozapas iš ligoninės namo buvo išleistas pernai rugpjūtį ir per kelis mėnesius trijose greituosius kreditus teikiančiose bendrovėse sugebėjo pasiskolinti daugybę pinigų. Iš vienos jis paėmė 600, iš kitos – 1,5 tūkst., iš trečios – dar 1,8 tūkst. litų.

„Tiesą sakant, nelabai tiksliai ir žinau, kiek jis per mėnesį turi grąžinti pinigų, kokie tų paskolų terminai, nes buvęs vyras man nerodo jokių dokumentų. Tik mačiau, kad ta bendrovė, iš kurios jis pasiskolino 1,8 tūkst. litų, reikalauja grąžinti jau 2,5 tūkst. litų“, – grėsmingą skaičių mozaiką dėliojo pašnekovė.

Juozapas gauna senatvės pensiją. Jo pajamos per mėnesį – 745 litai.

„Jei jis gautų neįgalumo pašalpą, ši būtų šiek tiek didesnė. Bet jis pageidavo gauti tik pensiją – esą jei jau neįgalumo pašalpą, tai invalidui niekas neskolins pinigų. Kai jo klausiu, kodėl jis skolinasi, atsako – maistui pirkti“, – apie buvusį vyrą apėmusią maniją skolintis pasakojo Irena.

Ji iki šiol nesupranta, kur Juozapas išleido paimtas paskolas.

„Juk gauna pensiją, man pinigų sumokėti už butą neduoda, jo šaldytuvas beveik visada tuščias. Todėl ir svarstau, gal jis tuos pasiskolintus pinigus išdalijo, o gal kur nors pametė ir neprisimena. Tiesa, jam vis vaidenasi, jog namie genda buities prietaisai, kažkas svetimas vis įsibrauna į butą, todėl perka visokius laidus, remontuoja, keičia spynas“, – gyvenimo detalėmis dalijosi klaipėdietė.

Bijo mirties iš bado

Buvęs sutuoktinis jai apie savo finansinę padėtį išsamiai nepasakoja, tik kartais prasitaria, jog kažkiek įmokų kreditų davėjams sumokėjo. Nors moteris ir paskirta buvusio sutuoktinio rūpintoja, realiai jokių galių tai nesuteikia.

„Matau, jog situacija – vis blogyn. Jis naktimis nebemiega, neišjungia šviesos, neatsiliepia telefonu, jei kas skambina. Matyt, skolintojai terorizuoja. Labai bijau, kad vieną dieną ateis antstoliai ir atims butą“, – graudinosi Irena.

Moteris atsidūrė padėtyje be išeities: „Dabar ir neturiu, kur išeiti, ir negaliu jo vieno palikti. Kai gauna pensiją, jis savaitę dar perkasi maisto, o paskui pinigai kažkur dingsta. Nors pati negaunu nė 700 litų pensijos, ir už butą sumoku, ir duonos kąsniu su juo dalijuosi. Širdis plyšta, kai matau, kad Juozapas ir iš bado gali mirti“.

Patikrinimas – 6 litai

Ji greituosius kreditus psichikos sutrikimų turintiems ligoniams teikiančioms bendrovėms siuntė prakeiksmus.

„Verslininkai punta iš tokių nelaimingų žmonių! Kodėl netikrina, kad jie yra neveiksnūs ar riboto veiksnumo? Matyt, todėl, kad tikrinti nenaudinga. Nejaugi mūsų valstybėje niekas negali nieko padaryti, kad tokių atvejų nebūtų?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Tačiau greitųjų kreditų teikėjai savo kaltės neįžvelgė, nes esą jokių teisės aktų jie nepažeidė.

„Riboto veiksnumo žmonės gali turėti sąskaitas banke, sudaryti finansines sutartis, skolintis pinigų“, – pabrėžė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Ji pasiūlė išeitį. Esą, jei ligonio aplinkos žmonės mato, kad jis pats negali priimti tinkamų sprendimų dėl kreditų, tuomet jiems reikėtų kreiptis į teismą dėl tokio asmens pripažinimo neveiksniu.

Jei neveiksniu teismo pripažintas žmogus yra įrašytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, atsakomybė už jam suteiktą paskolą tenka skolintojui.

Kredito įstaigos, norinčios gauti duomenų, ar žmogus įrašytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, turi susimokėti. Vieno išrašo kaina – 6 litai.

Artimieji prašyti negali

Pašnekovė paaiškino ir tai, kodėl vartojimo kreditus teikiančios bendrovės nereagavo į klaipėdietės prašymus jos buvusiam vyrui neskolinti pinigų.

„Lietuvoje galioja toks Asmens duomenų apsaugos įstatymas, kuriame pasakyta, kad informacijos apie asmenį, jo finansinius įsipareigojimus negali žinoti niekas kitas, tik jis pats. Todėl giminaičių, sutuoktinių prašymai neduoti kreditų kitiems asmenims yra negaliojantys“, – dėstė K.Nemaniūtė-Gagė.

Ji teigė, jog asociacija artimiausiu metu plės savo duomenų bazę ir joje kvies registruotis tuos asmenis, kurie norėtų, kad jiems kreditai nebūtų suteikiami.

„Patarimas tik vienas – minėta klaipėdietė turi įkalbėti savo buvusį sutuoktinį, kad jis tokioje bazėje užsiregistruotų. Tuomet mūsų asociacijos narės negalės jam suteikti kreditų“, – teigė pašnekovė.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai priklauso 13 įmonių, o Lietuvoje yra registruota 46 bendrovės, kuriuos duoda smulkiuosius (greituosius) kreditus.

Augs palūkanos

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, jog nuo liepos 1 d. įsigalios Vartojimo kredito gavėjų mokumo ir atsakingojo skolinimo nuostatai.

Tačiau juose išdėstyta tik tai, kaip vertinti klientų mokumą, o apie jų psichikos būklę – nė žodžio.

Nuostatuose numatyta, jog kredito davėjai, prieš sudarydami vartojimo kredito sutartį, privalės laikytis taisyklės, kad kliento finansiniai įsipareigojimai turi sudaryti ne daugiau nei 40 proc. jo mėnesio pajamų.

„Lietuvos bankas nuėjo lengviausiu keliu, neišanalizavo, kodėl žmonės skolinasi pinigų. Ta 40 proc. taisyklė reiškia, kad jei žmogus per mėnesį uždirba 800 litų, jam nebebus galima mėnesiui suteikti 400 litų kredito. Tačiau žmonės vis tiek skolinsis, bet ilgės kreditų grąžinimo terminai, taigi, klientai mokės daugiau palūkanų“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.

Komentaras

Saulius Liekis

Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas

Problema, kai psichikos problemų turintiems žmonėms suteikiami greitieji kreditai, tokie asmenys gali įsigyti daiktų išperkamosios nuomos būdu, yra labai aktuali ir su ja savo darbe labai dažnai susiduriu. Manau, greitųjų kreditų teikėjai, nors ir turi galimybių, nėra suinteresuoti tikrinti, ar jų klientai yra įtraukti į Neveiksnių ir ribotai veiksnių žmonių registrą, įvertinti riziką, ar vartotojai sugebės normaliai grąžinti paskolas. Mūsų ligoniai, paūmėjus ligai, tikrai tinkamai nepasveria savo veiksmų, finansinių galimybių, prisiima kreditų ar daiktų išsimokėtinai, o paskui pasekmės būna labai skaudžios. Tokių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jie nesugeba grąžinti kreditų, įsikiša antstoliai, o tuomet jau tenka mokėti tokias sumas, kad nelieka pinigų net nusipirkti valgyti. Esu įsitikinęs, jog reikia sutvarkyti teisinę bazę taip, kad riboto veiksnumo asmenims būtų ribojamos galimybės sudaryti finansinius sandorius, nes dabar tokios tvarkos nėra. Šiuo metu vienintelė išeitis – teisme siekti, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Tačiau tuomet jis ne tik negali sudaryti jokių finansinių sandorių, bet beveik visiškai eliminuojamas iš visuomenės, nes nebeturi teisės balsuoti, jo parašas taip pat niekur negalioja. Dar vienas variantas – Lietuvos bankas vartojimo kreditų teikėjus galėtų įpareigoti tikrinti ne tik klientų mokumą, bet ir veiksnumą – ar jis ribotas, ar ne. Tuomet kreditų teikėjai galbūt atsakingiau vertintų ir riziką suteikti paskolas, ir pinigus atgauti. Paprasčiau tariant, visokių teorinių galimybių nuo finansinių bėdų apsaugoti ribotai veiksnius žmones ir jų artimuosius yra, tik reikia, kad tos teorijos taptų teisės aktais.


Skaičiai ir faktai

Pernai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre atlikta apie 250 tūkst. paieškų.

53 proc. šių paieškų atliko bankai ir kitos kredito įstaigos. Antroje vietoje – notarai, atlikę 45 proc. paieškų.

Pernai finansų įstaigoms suteikta 133 tūkst. duomenų iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro – 4,8 proc. daugiau nei 2011 m.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro finansų įstaigoms suteikta 20 tūkst. duomenų išrašų.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis naudojasi 18 Lietuvoje registruotų komercinių bankų, kredito įstaigų bei finansų įmonių.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje yra registruota 146 vartojimo kreditų teikėjai, iš kurių 46 – smulkiųjų (greitųjų) kreditų bendrovės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų