Vėjo jėgainių parkai

Švedijos ginkluotosios pajėgos neigiamai įvertino šešias iš aštuonių būsimų investicijų į Baltijos jūros projektus.

Tarp jų yra ir vėjo jėgainių parkai. Švedija yra paskelbusi, kad Baltijos jūroje nori statyti tris didžiulius vėjo jėgainių parkus. Artimiausias iš jų Lietuvai būtų parkas „Aurora“ prie Alando salų.

Vėjo jėgainių parkų statyba Švedijoje Lietuvai yra aktuali tuo, kad abi šalis sieja per Baltijos jūrą nutiestas elektros kabelis. Jei Švedija gamins pigesnę elektros energiją, pigiau ją iš švedų galės pirkti ir Lietuva.

Lietuva galėtų būti viena iš „Auroros“ vėjo jėgainių parko gaminamos elektros energijos vartotojų. Ji ją pirktų netiesiogiai, o per Švedijos elektros sistemą.

Planas: Švedijos vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje schema. Redakcijos archyvo nuotr.

Buvimas jūroje

„Auroros“ vėjo jėgainių parko su 370 bokštų ir turbinų statyba daugiausiai abejonių ir kelia Švedijos kariškiams.

Po to, kai Rusija tapo itin agresyvi šalis, visų šalių, tarp jų ir Švedijos, kariškiai peržiūri savo gynybines koncepcijas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabas išplatino pranešimą, kad didžiulis vėjo jėgainių parkas neva pablogintų Alando ir netoli esančios Gotlando salos gynybą.

Pastačius vėjo jėgainių parką „Aurora“, Švedijos kariškių teigimu, gerokai didėtų jų „buvimo jūroje poreikis“.

Kai Baltijos jūroje buvo susprogdinti „Nord Stream“ vamzdynai, iškilo pavojus, kad kokie nors diversiniai veiksmai Baltijos jūros energetinėse sistemose gali pasikartoti.

Įrengti nauji vėjo jėgainių parkai turėtų nuolat būti kariškių apsaugos akiratyje. Tai susiję ir su ateityje Baltijos jūroje ties Palanga planuojamu statyti Lietuvos vėjo jėgainių parku.

Netikėtas posūkis Švedijoje, kai kariškių priešu tampa ir Baltijos jūros vėjo jėgainių parkai.

Net keturi argumentai

Dėl vėjo jėgainių parkų statybos Baltijos jūroje Švedijos kariškiai iškėlė keturis esminius aspektus. Juos specialioje ataskaitoje pateikė Švedijos gynybos tyrimų institutas. Jis nurodė, kad vėjo jėgainių parkai jūroje gali sumažinti ne tik vaizdo matomumą, bet ir sukelti radaro aidus.

Todėl vėjo jėgainių parkai trukdytų karo laivų manevrams, mažintų Baltijoje karinių jūrų pajėgų ir oro pajėgų mokymų plotus. Karo lėktuvai neva negalėtų žemai skraidyti, nes jiems trukdytų vėjo jėgainės, todėl jie būtų lengvai aptinkami.

Šie argumentai neva taip pat pakenks bendradarbiavimui su kitų šalių kariškiais, nes sumažėjus plotams jūroje Švedijai sunkiau būsią rengti tarptautines karines pratybas.

Tai atrodo kiek keistokai, juo labiau kad Švedija Baltijos jūroje turi vieną didžiausių pakrantės linijų.

Kiti du argumentai siejami jau tiesiogiai su vėjo jėgainių parkais. Jiems stebėti ir saugoti privalės būti tiek po vandeniu, tiek virš vandens sumontuoti radarai ir jutikliai, kurie fiksuotų priešiškų šalių, o Baltijoje tokia yra Rusija, laivus. Keliamas klausimas, ar tinkamai veiks radarai ir jutikliai, ar elektros kabeliai jiems nesukels elektromagnetinių trukdžių? Ar tai nesudarys blogesnių sąlygų tam tikrose vietose rinkti žvalgybos duomenis?

Švedijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Törnqvistas pasisakė, kad „Švedijai tenka pagrindinis karinis vaidmuo Baltijos jūroje“.

„Turime unikalių žinių apie Baltijos jūrą ir vakarinę pakrantę, žinome, kas juda vandens paviršiuje ir po juo. Tai yra pajėgumai, kurie bus svarbūs NATO ir sustiprins šiaurinį Aljanso flangą“, – tikino vadas.

Netikėtas posūkis Švedijoje, kai kariškių priešu tampa ir Baltijos jūros vėjo jėgainių parkai.