Už avarinį namą – 215 tūkst. eurų

Trijų aukštų daugiabutis Liepų gatvėje driokstelėjo 2006-aisiais.

Anuomet pirmuose dviejuose aukštuose glaudėsi socialinio būsto nuomininkai, trečiajame aukšte kelios šeimos turėjo savo privačius butus.

"Kaip benamiai abu dabar. Mes su žmona jau pensininkai. Senatvėje be namų likome, išsikraustėme į nuomojamą butą, viską praradome, ką buvome užgyvenę", – guodėsi klaipėdietis Jonas Dromantas.

Ilgai stypsojęs paramstytas basliais, šis daugiabutis per dešimtmetį nyko tiesiog akyse.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialinio būsto nuomininkus iškeldino, konstatuodama, kad tai avarinės būklės pastatas.

Daugiabutį 2010 m. nuspręsta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tačiau trečiajame aukšte butus turinčios šeimos taip ir liko gyventi avariniame name.

Pastatą už kreditą įsigijo du uostamiestyje žinomi verslininkai Tadas Petravičius ir buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Žilys.

Jaunieji verslininkai apie 215 tūkst. eurų (740 tūkst. litų) pasiskolino iš Palangos kredito unijos.

Tačiau buvę verslo partneriai susipyko tarpusavyje, o turtą ir skolas jiems teko dalytis teisme.

"Viskas per "Kar kar" parką, į kurį M.Žilius tempė visus mūsų įmonės pinigus. Bet nelabai aš tenoriu sugrįžti prie tų laikų. Mes atsidalijome verslus, nors šis žmogus ir sugebėjo kišti pagalius į savo paties biznį. Neįtikėtina", – pasakojo įmonės "Memel City Projects" vadovas T.Petravičius.

Pinigai stogui – į balą?

Prieš keturis dešimtmečius statyto daugiabučio senbuvis J.Dromantas tikino, kad vieną dieną išvydę jaunuosius verslininkus prie namo slenksčio gyventojai buvo patikėję idėja miesto centre griūvantį namą paversti prabangių apartamentų pastatu.

"Jie aiškino, kad tuojau imsis darbų, pradėjo rinkti pinigus stogo remontui. Sumokėjau 15 tūkst. litų. Tačiau nulupę stogą ir uždengę tik dalelę jo, statybininkai pradingo. Nei stogo, nei pinigų, o įmonė, turėjusi vystyti šį projektą, ėmė slysti į bankrotą", – pasakojo J.Dromantas.

Kurį laiką gyventojai butuose glaudėsi net ir gyvendami be patogumų, o vėliau išsikraustė į nuomojamus butus.

Neteko dviejų butų

Žinoma uostamiesčio smuikininkė, Klaipėdos muzikinio teatro orkestro muzikantė Rasuolė Vizgaudienė tikino, kad ji neteko savo namų ir be galo graužiasi dėl susidariusios situacijos.

"Likome be stogo, be pinigų ir be namų. Nežinau, kokia ateitis bus. Aš šį butą, kaip jauna menininkė, gavau 1983 metais. Šalia mūsų gyveno poetas Edmondas Kelmickas. Labai puikiai sugyvenome. Vėliau šis šviesus žmogus išsikraustė, o mes perpirkome jo butą. Šalia įkurdinome vyro mamą, garbaus amžiaus aklą moterį", – tikino žinoma menininkė.

Po 2006 m. įvykusio sprogimo privačių butų savininkams buvo kilusi idėja bylinėti su Klaipėdos savivaldybe, nes, būdama namo bendrasavininkė, ši neužtikrino saugaus gyvenimo privačių butų turėtojams.

"Tačiau iš tuo metu administracijos direktoriaus pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės išgirdome, kad nieko mes nepešime. Savivaldybė jo atsikratė", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Gyveno be elektros

R.Vizgaudienė prisiminė, kad, name išjungus šildymo sistemą, šeimos kurį laiką gyveno besišildydamos elektra.

"Naujieji pirmų aukštų savininkai žadėjo sumokėti mums už elektrą, nes namo šildymas jau buvo atjungtas. Tačiau sugedo elektros skaitikliai, mes dar dvejus metus šalome čia, iki 2014-ųjų. Baisu", – tikino smuikininkė.

Kitus naujų patalpų savininkų pažadus prisiminė ir J.Dromantas.

"Kai mūsų paprašė palikti savo butus, buvo pažadėta, kad bus padengtos nuomojamų butų sąskaitos. Juk mes savo namus turėjome ir nieko stogo sau virš galvos neprašinėjome. Tačiau nutiko taip, kad neturime namų ir dar kalti liekame", – vis tramdydamas jaudulį kalbėjo pensininkas J.Dromantas.

"Rašto su naujų savininkų įsipareigojimais nėra. Negalime nei į teismą paduoti, nei ką nors pakeisti. Turime sėdėti ir laukti. Esame įkaitai", – atsiduso R.Vizgaudienė.

Išsikėlus paskutiniams gyventojams, nuplėšus senąjį stogą, o taip ir neuždengus naujojo, namas ėmė visai irti.

"Mes sumokėjome apie 10 tūkst. eurų renovacijai. Dabar dar 5 tūkst. eurų prašoma. Nėra taip, kad mes trukdome renovacijai. Tegul jie nors kokius darbus pradeda, tik tuomet vėl prašo pinigų. Kam mums dar kartą savo lėšas įdėti, jei nežinia kur yra stogui supirktos medžiagos", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Ieško kaltų

Namo senbuvių priekaištų, kad atėjūnai kaimynai kalti dėl sunykusios nekilnojamojo turto vertės, kiti šio namo bendraturčiai nenori girdėti.

Klaipėdietis Kęstas Kavunenka, šiame name įsigijęs butą, aiškino, jog tai namo senbuviai kone kalti, kad namo rekonstrukcija nepajuda iš vietos.

"Jie neduoda sutikimo statyboms ir patys kalti, kad viskas stovi. Nereikia puoselėti vilčių, jog kažkas dar jiems ir butus suremontuos. Jie – tokie pat namo bendraturčiai, kaip ir visi kiti", – aiškino kitas šio namo bendraturtis.

Smuikininkė R.Vizgaudienė su J.Dromantu mano priešingai.

"O kas kaltas, kad būstas nuvertėjo, liko kiauras be stogo, lubos įkrito? Ar tai ne naujųjų verslininkų atsakomybė? Jei sugadinai, sutaisyk, o po to kalbėk. Mes turėjome namus, o dabar esame išvaryti į gatvę. Esame kaip padegėliai", – piktinosi moteris.

Trečiasis šiame name butą turintis klaipėdietis Audrius Trimokas taip pat palaikė kaimynų nuomonę.

"Verslininkai bankrutavo ir dar mus vėjais paleido. Turėjau butą, o dabar turiu tik inventorinį numerį. Dar teks nemažai investuoti. Šie verslininkai laikosi tokios principo: pinigai – ryte, o kėdės – vakare", – nuomonę išsakė kitas šio namo bendraturtis.

Pensininko J.Dromanto sūnus taip pat Jonas Dromantas tikino, kad šį kartą gyventojai nebetiki verslininkų pažadais, todėl reikalauja, kad vystytojai imtųsi darbų, ir tik tuomet butų netekę žmonės ryžtųsi įmokėti renovacijai reikalingas pinigų sumas.

"Jei mes būtume norėję, būtume teikę ieškinius dėl bankroto. Tačiau vilties turi ir namo senbuviai. Mes suvokiame, kad namo vertė šiuo metu yra mažesnė nei kreditorių ieškiniai. Net pardavę namą mes nieko neatgausime. Belieka ieškoti bendro sutarimo su verslininkais ir užbaigti renovaciją", – tikino J.Dromantas.

Klesti žiurkių veisykla

Apleistas, kiauromis langų ertmėmis miesto centre stovintis namas bado akis ne tik aplinkinių namų gyventojams, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Neseniai patikrinę, kas vyksta apleistuose pastatuose, skyriaus darbuotojai skyrė dar vieną baudą įmonei "Memel City Projects".

Žinoma Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja Daiva Kšanienė, gyvenanti gretimame name, prie Liepų 36A pastato išvydusi žurnalistus, patikino, kad šis griūvantis namas gadina gyvenimą ir aplinkiniams.

"Iš čia į mūsų daugiabutį būriais traukia žiurkės. Aplink namą – šiukšlės, tai yra asocialių asmenų irštva. Juk čia nuolat kyla gaisrai", – pasakojo kaimynė.

Šiuo metu šis pastatas yra 7 savininkų nuosavybė. Trečiajame, mansardiniame, aukšte esantys keturi butai priklauso fiziniams asmenims, vienas – logistikos verslu užsiimančiai įmonei.

Pirmieji du aukštai priklauso įmonei "Memel City Projects". Kelis kitus butus jau pavyko parduoti.

"Netiesa, kad mes nesame suinteresuoti statybomis. Juk paimtas kreditas, palūkanos nėra mokėtos, o jos auga kas mėnesį. Teismui patvirtinus įmonės restruktūrizacijos planą, visus darbus deriname su kreditoriais. O dar su gyventojais tenka derėtis. Geroji žinia ta, kad pasirašėme sutartį su rangovu. Bankroto administratorius kontroliuoja visus pinigus, o Palangos kredito unija net pasamdė nepriklausomą specialistą statybų darbams prižiūrėti", – aiškino T.Petravičius.

Sąskaitoje pinigų yra?

Įmonės vadovas T.Petravičius tikino, kad šioje griuvėsių istorijoje artėja lūžio taškas.

"Aš suprantu gyventojus. Bet reikia derėtis ir kalbėtis. Darbai turi prasidėti jau tuojau pat. Mes galime pradėti ir be gyventojų įnašų, tai tik lašas jūroje. Mes jiems esame siūlę tam tikrų nuolaidų", – kalbėjo "Memel City Projects" vadovas.

Jis įtikinėjo, kad biznio planas yra labai paprastas, tačiau, ar jis bus sėkmingas, priklauso nuo daugelio dalykų.

"Mes turime parduoti butus ne mažesne kaip 1,6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą kaina, kad mums šis projektas pavyktų. Kainą nustatė teismas. Jau turime du naujus pirkėjus. Tačiau dar yra neparduotų butų, kuriuos reikia žūtbūt parduoti", – prisipažino T.Petravičius.

Didžiosios namo dalies savininkas aiškino, jog gyventojų godos, kad tai naujieji verslininkai iš jų atėmė butus, šiek tiek perdėtos.

"Kur jie gyveno? Įvertinkime realiai. Tai buvo avarinės būklės pastatas, paramstytas pagaliais. Ir niekas jų butų nebūtų pirkęs. Tai čia tas svajonių gyvenimas? O jiems numatoma perspektyva gyventi renovuotame, šiuolaikiškame pastate su sutvarkyta aplinka ir moderniu, apšiltintu fasadu", – pastebėjo T.Petravičius.

Projekto vertė – 400 tūkst. eurų

"Pusę pinigų, galima sakyti, turime. Kitą pusę surinksime iš butų pardavimo. Renovacijai reikia 400 tūkst. eurų. Bus 16 butų, iš jų dešimt dar turiu parduoti. Jei nebus krizės, viliuosi sėkmės", – tikino T.Petravičius.

Vizualizacija, kurios vaizdas šiuo metu kabo ant šio namo sienos, jau keičiamas.

Pirminis projektas, parengtas 2013 m., buvo koreguotas. Internete iki šiol reklamuojamas dar šiemet turėjęs būti užbaigtas vokiško stiliaus namas.

Pirkėjams siūloma nuo 40 iki 70 kv. metrų ploto butai.

T.Petravičius žadėjo, kad projektą planuojama įkūnyti per dvejus metus.

Komentaras

Mindaugas Žilys

Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, įmonės "Memel City Projects" kreditorius

Tai, ką tvirtina buvęs mano verslo partneris, nėra visiškai taip, kaip buvo iš tiesų. Šiuo metu aš esu šios įmonės kreditorius ir tai ji man skolinga 108 tūkst. eurų. Su T.Petravičiumi susipažinau vienos partijos, kuriai anksčiau priklausiau, sporto renginyje. Aš dvejus metus neatgaunu lėšų, kurias jis man yra skolingas. Mes verslus oficialiai esame atsidaliję. 108 tūkst. eurų paskolos grąžinimą laidavo T.Petravičiaus brolis ir jo bičiulis. Kodėl to, kad mano šeima taip pat patyrė nuostolių, buvęs partneris net nemini? Mano tėvai, norėdami pirkti nedidelį butą, avansu yra įdavę 50 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų buvo duota statybos darbų pradžiai. Mūsų šeimos bičiulis taip pat avansu už butą šiame name yra davęs 50 tūkst. litų. Visus šiuos pinigus juk reikės palaidoti. Apie tai, su kokiu verslininku aš turiu reikalų, sužinojau tik tuomet, kai jis buvo laikinai įdarbintas pramogų parke "Kar kar". Tada paaiškėjo, kokių įsiskolinimų turi šis asmuo. Labai gaila tų žmonių, kurie tapo įkaitais, tačiau man keista, kodėl šioje istorijoje vis minimas mano vardas. Jei žmonės nori vystyti verslus, neinvestuodami pinigų, tokiems verslams lemta žlugti. T.Petravičius mane kaltina, kad tai aš ėmiau pinigus "Kar kar" parkui. Tai nutiko vienintelį kartą, kai parko įrangai įsigyti buvo paimti 60 tūkst. eurų, tačiau visi jie buvo grąžinti į sąskaitą. Kreditą iš Palangos kredito unijos ėmė fiziniai asmenys, tarp kurių esu ir aš, tačiau tie 740 tūkst. litų buvo paskolinti įmonei, kuri ir nupirko avarinį pastatą, o visus pinigus pervedė savivaldybei. Mano kaltės šioje istorijoje nėra.