Pralaimėti teismai

Kol kas nežinomas nė vienas atvejis, kur klaipėdiečių ginčas su Nacionaline mokėjimo agentūra teismuose būtų pasibaigęs jų naudai.

Jų nuo maždaug 2012 m., kai pradėta skirstyti ES žuvininkystės fondų parama per Žuvininkystės vietos veiklos grupę, buvo nemažai. Skandalinga buvo pirmoji Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės veikla. Dalis per ją administruotų projektų baigėsi pralaimėtais teismais.

Įsiminė projektai dėl žvejybai skirtų laivų remontų. Ne taip seniai viena individuali žvejybos įmonė dėl laivo remonto pralaimėjo bylas tiek Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tiek laivą remontavusiam rangovui.

Prieš tai bylą dėl senovinio laivo atkūrimo teismuose pralaimėjo su Žuvininkystės fondo parama tai dariusi Jūrinio paveldo asociacija. Ji atstatinėjo senovinį kuršių laivą, pritaikydama jį žvejybos tradicijoms puoselėti.

Kai laivas iš dalies buvo atstatytas, Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo grąžinti projektui skirtus per 126 tūkst. eurų. Teismai šį reikalavimą palaikė teisėtu, nes iki projekte numatytos datos laivas nebuvo įregistruotas laivų registre ir nepripažintas tinkamu eksploatuoti. Konstatuota, kad laivas nepasiekė projekte numatyto tikslo – tinkamo laivybai senovinio kuršių laivo atstatymo, kad būtų galima plaukioti, žvejoti, mokyti jaunimą žvejybos, puoselėti senovines tradicijas.

Šiuo metu Jūrinio paveldo asociacija jau yra bankrutavusi ir netgi likviduota kaip juridinis asmuo.

Išlindo skolos

Dar aštresni ginčai teismuose vyko dėl atnaujintos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės. Su Nacionaline mokėjimo agentūra ji ginčijosi net pagal kelis skirtingus epizodus.

Ginčus ši grupė pralaimėjo po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamas nutartis.

Vienu atveju nutartis buvo priimta dėl to, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo, jog Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė grąžintų jai projektams administruoti skirtus pinigus.

Klaipėdos miesto projektams, kurie susiję su žuvininkyste, buvo skirta 2 mln. 492 tūkst. eurų parama. Iš jų patiems projektams – 1 mln. 993 tūkst. eurų, o jų administravimui – per 498 tūkst. eurų. Projektai turėjo būti įgyvendinti iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra sužinojo, kad naudodama paramos lėšas Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė tuo pat metu buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“.

Priežastimi tapo ir tai, kad 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą išstoti iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės, nes strigo projektų paraiškų priėmimas, vyko ginčai su paraiškų teikėjais.

Visais atvejais, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra nuspręsdavo susigrąžinti projektams skirtus pinigus arba skirdavo baudas, būdavo fiksuotas vienoks ar kitoks pažeidimas.

Egzistavo priešiškumas

Šiuo atveju galima konstatuoti, kad Lietuvos teisinė sistema gina valstybės interesą ES paramos lėšas skirstyti tiksliai ir teisingai.

Visais atvejais, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra nuspręsdavo susigrąžinti projektams skirtus pinigus arba skirdavo baudas, būdavo fiksuotas vienoks ar kitoks pažeidimas.

Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros tyrimus Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupėje, galima daryti prielaidas, kad paraiškų teikimo metu 2018 m., o gal ir vėliau, Klaipėdoje tarp žuvininkystės subjektų egzistavo priešiškumas. Gal netgi buvo susidariusios tam tikros interesų grupės? Ėmė aiškėti, kad į Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos organizacijų tinklą buvo sudaromos kliūtys įstoti viešajai įstaigai Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui.

Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. atliktas tyrimas leidžia manyti, kad „prastumti“ didesnę dalį projektų tuomet pretendavo su pačios asociacijos vadais labiau susijusios interesų grupės. Daryta prielaida, kad projektų atranką vykdę asmenys neatsitiktinai „ieškojo kabliukų“ ir atmetė net trijų teikėjų paraiškas. Tai daryta neva nepagrįstai mažinant projektų kokybės balus.

Jau vykstant teismo procesui Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro paraiška buvo peržiūrėta ir jai skirtas aukščiausias kokybės balas. Kitų paraiškų nebebuvo prasmės iš naujo vertinti, nes praėjus keleriems metams jų teikėjai jas atsiėmė arba pareiškė norą, kad jų nebevykdytų.

Sankcijas pritaikė pagrįstai

Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai, įvertinę paraiškų atmetimo, tiksliau, balų sumažinimo priežastis, konstatavo paramos skirstymo pažeidimus. Tokiai Nacionalinės mokėjimo agentūros išvadai buvo pritarusi ir Žemės ūkio ministerija. Su tokia išvada nesutiko Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko pakartotinį tyrimą ir parinko galimą griežčiausią sankciją – sugrąžinti visą projektų administravimui išmokėtą 108 tūkst. eurų sumą ir pervertinti priimtus sprendimus dėl paraiškų vertinimo.

Tai galėjo reikšti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra galėjo įžvelgti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupėje buvus grupinių interesų, todėl bandė užkirsti kelią neteisingam projektų „prastūmimui“.

Išanalizavęs situaciją Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas sugrąžinti visą Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės projektų administravimui išmokėtą sumą buvęs teisingas. Po šio sprendimo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė dėstė argumentus, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktų pastabų buvusios pašalintos, situacija pasikeitusi. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi šiemet kovą nutarė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvęs teisingas. Argumentuota, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra buvo pagrįstai nustačiusi pažeidimą ir pritaikiusi sankciją.