Daugiabučių namų gyventojų, kai žaibiškai buvo pavogtas kieme stovėjęs automobilis, o kitų langai išdaužyti, kantrybės taurė buvo perpildyta. Žmonės tvirtino įsitikinę, kad savo saugumu turi pasirūpinti patys, todėl prabilo apie vaizdo stebėjimo kamerų masinį įrengimą daugiabučių namų kiemuose.

Sunerimti privertė vagystės

Iš Dragūnų gatvės 11 namo kiemo tamsiai mėlynas automobilis "Ford Galaxy", pagamintas 2006 m., pavogtas praėjusią savaitę. Dar 22 val. savininkas matė mašiną, o rytą jos nebebuvo.

Kelios dienos iki šio įvykio buvo apvogtas tame pačiame kvartale stovėjęs automobilis. Vagys išdaužė automobilio langą ir pagrobė grotuvą.

Dragūnų gatvės 11 namo gyventojas, Šilojų gatvės seniūnaitis Aurimas Mockus sakė, kad tokie įvykiai nemaloniai nustebino. Panašių yra buvę anksčiau.

"Prisimenu, jog kažkokie parazitai buvo įsimetę į Dragūnų gatvės 1 namo požeminę stovėjimo aikštelę. Ten jie buvo stipriai nusiaubę, atrodo, penkias mašinas. Po tokių įvykių tikrai nesijaučiame saugūs. Turime saugotis niekdarių", – pasakojo seniūnaitis.

A.Mockus pridūrė, kad po šių įvykių pradėta svarstyti galimybė kiemuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Atlikta neoficiali apklausa rodo, kad jų atsiradimui pritartų nemaža dalis gyventojų.

"Jei dauguma gyventojų sutiktų, ieškotume būdų, kaip idėją įgyvendinti", – tvirtino seniūnaitis.

Kaina – įkandama

A.Mockus teigė, kad kiekviename kieme vaizdo stebėjimo kamerų gal ir nepavyktų įrengti, nes tai labai brangiai kainuotų. Galvojama, kad jas užtektų įrengti bent prie įvažiavimo į Dragūnų gyvenamąjį kvartalą ir išvažiavimo iš jo, arba kiemuose, kuriuose yra įvykdyta daugiausia vagysčių.

"Manau, kad tokia informacija padėtų išaiškinti nusikaltimą. Įvykus automobilio vagystei, bent būtų aišku, kur nuvažiavo vagys", – teigė seniūnaitis.

Svarstoma, jog vaizdo stebėjimo kameras būtų galima įrengti ant daugiaaukščio namo stogo. Ten niekas jų nepasiektų ir nepavogtų. Tačiau gyventojai baiminasi, ar nekils teisinių kliūčių, kiek tai kainuos.

A.Mockus tvirtino, kad skaitmeninė vaizdo stebėjimo kamera stebėti privačias valdas kainuoja 700 litų. Šiuo atveju reikėtų tokios, kuri filmuotų didesnę erdvę.

"Kiek tiksliai kainuoja kameros, dar nesidomėjau. Manau, kad minėtą sumą reikėtų dauginti iš dviejų ar trijų. Suma įkandama, juolab kad Dragūnai – didelis kvartalas. Vaizdo kameros būtų gera prevencinė priemonė vagims. Pričiupus juos, neabejoju, kad ir kitų mikrorajonų gyventojai sugalvotų įsirengti vaizdo kameras", – komentavo seniūnaitis.

Tačiau klaipėdietis pabrėžė, kad visada atsiras tokių žmonių, kurie bus nepatenkinti. Jei kils pasipiktinimas, tada bus bandoma apsaugoti tik tuos kiemus, kurių gyventojai sutiks, kad erdvė būtų filmuojama.

Mieste pasitvirtino

Klaipėdiečių idėją daugiabučių namų kiemuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras teigiamai įvertino ir policijos pareigūnai, ir Klaipėdos savivaldybės specialistai.

"Mes siekiame, kad gyventojai ir patys rūpintųsi saugumu. Padedame steigti saugios kaimynystės grupes, akcentuojame, kad gyventojai namų laiptinėse įsirengtų kodines duris. Vaizdo kameros yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti saugumą. Prie kiekvieno namo ar gyventojo pareigūno juk negalime pastatyti", – komentavo Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Andrius Leliuga.

Uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pabrėžė, kad gyventojų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros padėtų ir tvarkos prižiūrėtojams, kai jie aiškinasi tam tikrus pažeidimus.

Klaipėdoje viešosiose erdvėse yra įrengtos 57 vaizdo stebėjimo kameros. 27 iš jų yra valdomos, 30 – stacionarios. Visos yra sumontuotos miesto centre. Jų priežiūrai savivaldybė per metus išleidžia apie 0,5 mln. litų.

Pabrėžiama, kad vaizdo kameros labai pasitvirtino.

"Nauda yra akivaizdi. Tai leidžia teigti policijos pateikti duomenys. Vaizdo kameros ne tik padeda išaiškinti pažeidimus, bet veikia ir kaip prevencinė priemonė", – pabrėžė vedėja.

Neturėjo lėšų perkelti

Pasak K.Vintilaitės, vietose, kur yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, sumažėjo pažeidimų. Anksčiau vakarais savo saugumu besirūpinantys klaipėdiečiai aplenkdavo Jono kalnelį. Šioje vietoje buvo nuolat girtaujama, pažeidinėjama viešoji tvarka, užgauliojami praeiviai.

Įrengus kamerą, ši vieta rūpesčių nebekelia. Užfiksuojamas tik vienas kitas pažeidimas.
Vaizdo stebėjimo kamera padėjo išspręsti ir automobilių statymo problemą Teatro aikštėje. Anksčiau vairuotojai mašinas palikdavo, nepaisydami kelio ženklų. Dabar jie stengiasi laikytis tvarkos, nes žino, kad bus užfiksuota ne vietoje pastatyta mašina, o tada vairuotojai sulauks kvietimo į savivaldybę dėl protokolo už pažeidimą surašymo.

A.Leliugos teigimu, jei į vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotą pažeidimą policijos pareigūnai dėl objektyvių priežasčių nereaguoja iš karto, pažeidėjus galima nustatyti, paskelbus vaizdus viešumoje. Įrašai yra saugomi iki 14 parų.

Uostamiestyje žadėta dalį miesto centre įrengtų vaizdo kamerų perkelti į kitus mikrorajonus: į Debreceno aikštę, prie Naujojo turgaus. Teigiama, kad jų reikėtų ir prie Žardės bei Vingio gatvių mikrorajonų prekybos centrų.
Šiose vietose yra užfiksuojama daug pažeidimų. vaizdo kameros būtų nukabintos iš vietų, kur dabar nėra reikalingos.

Naujas vaizdo stebėjimo kameras taip pat žadėta sumontuoti Vasaros estradoje, Klaipėdos piliavietėje, prie buvusio "Juodkrantės" prekybos centro. Tačiau kol kas šie planai dar nėra įgyvendinti.

K.Vintilaitė aiškino, kad taip nutiko, nes šiemet tokiems darbams nebuvo numatyta lėšų. Tikimasi, kad pinigų atsiras kitų metų biudžete.

"Negalima atimti pinigų iš kitų savivaldos funkcijų, kad būtų perkeltos vaizdo kameros", – teigė vedėja.

Kyla daug klausimų

Nors vaizdo stebėjimo kamerų nauda neabejotina, tačiau, anot A.Leliugos, kyla daug klausimų, ar jas galėtų įsirengti gyventojai.

Klaipėdos savivaldybė taip pat buvo sulaukusi priekaištų, kad pažeidžiamas žmonių privatumas. Todėl ir buvo pastatyti ženklai, informuojantys, kad miestas stebimas vaizdo kameromis.

K.Vintilaitė pabrėžė, kad savivaldybė padėtų gyventojams, norintiems įsirengti vaizdo kameras, išspręsti visus klausimus.

"Savivaldybė skatina juridinius asmenis savo teritorijose įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Ypač viešose erdvėse. Tokios kameros yra įrengiamos ir nekyla jokių trukdžių. Esu tikra, kad rastume būdų išspręsti klausimus, kurie susiję su savivaldybe", – pabrėžė vedėja.

Privalo pakabinti lentelę

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Aurelija Grikinaitė aiškino, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises bei laisves.

Pabrėžiama, kad vaizdo stebėjimo kameras galima naudoti tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos arba netinkamos pasiekti minėtus tikslus ir jeigu duomenų apsaugos interesai nėra svarbesni.

"Minėtu atveju kameras įrengti būtų galima, nes nėra užtikrinamas saugumas – vykdomos vagystės. Todėl leidimas įsirengti kameras galėtų būti suteiktas", – tvirtino atstovė.

Norint stebėti teritoriją vaizdo kameromis, reikia užsiregistruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Jais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pastarosioms priskiriamos ir daugiabučių namų bendrijos.

Duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie tai.

Taip pat turi būti nurodyti jo duomenys ir kontaktai.
A.Grikinaitė pasakojo, kad skundų dėl vaizdo stebėjimo kamerų sulaukiama labai retai.