"Išvijau ją lauk"

Taikos pr. 35A namo gyventojai į savo susirinkimą, kaip patys teigia, tik iš antro karto prisikvietė jų daugiabutį kuruojančią seniūnaitę.

Esą daugelis ją matė pirmą kartą, nors moteris, klaipėdiečio Kęstučio teigimu, šias pareigas eina jau vienuoliktus metus.

"Mūsų keli namai yra susivieniję, ir pradėjome kariauti su biurokratais. Ėmėme aiškintis dėl seniūnaičių, kurie turi būti tarpininkai tarp gyventojų ir visų institucijų. Paaiškėjo, kad Vaida Vasiliauskaitė mūsų namo seniūnaitė yra jau 11 metų, o mes jos nė karto nematėme. Ji į susirinkimą atėjo tik pakviesta antrą kartą. Mes paprašėme jos paaiškinti, ką ji konkretaus padarė dėl mūsų namo", – pasakojo Taikos pr. 35A gyventojas Kęstutis.

Vyras pasiūlė seniūnaitei "išpirkti" kaltę už esą savo neveiklumą ir padėti parengti projektą, kad ne pagal eilę būtų padidintas minėto namo kiemas.

"Ji pasakė, kad to padaryti negali. Tai kam ji mums reikalinga? Todėl grubiai išvijau ją lauk, kaimynai kaip per koncertą ploti pradėjo", – kalbėjo Kęstutis.

Pareikalavo surinkti šiukšles?

Seniūnaitė V.Vasiliauskaitė pripažino, jog pokalbis su gyventojais, tiksliau, jos žodžiais tariant, vienu gyventoju Kęstučiu, buvo itin nemalonus.

"Tame susirinkime buvo labai nedaug žmonių ir dauguma jų tylėjo, išskyrus vieną. Jis man pareiškė, kad įvaža į jų kiemą yra duobėta ir aš turinti pasirūpinti, kad ji būtų sutvarkyta, kalbėjo ir daug kitų dalykų. Bet jie nesupranta, kad seniūnaičiai tokių dalykų daryti negali, tai neįeina į mūsų pareigas. Tas gyventojas man net liepė rinkti šiukšles prie jo namo. Jas paskleidė gretimą daugiabutį renovuojantys darbininkai", – teigė V.Vasiliauskaitė.

Seniūnaitė neslėpė, kad gyventojų reikalavimai šiuo atveju buvo nepagrįsti ir netgi užgaulūs.

"Beje, šio namo gyventojai per visą tą laiką raštu į mane nesikreipė jokiu klausimu. Jie turbūt įsivaizduoja, kad aš gaunu kažkokį atlyginimą, sėdžiu valdiškame kabinete ir nieko nedirbu. Tai pirmas konfliktas per visus 11 metų", – tvirtino V.Vasiliauskaitė.

Kas už ką atsakingas

Pagal patvirtintus LR įstatymus, seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais.

Taip pat seniūnaitis dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo miesto tarybos nustatyta tvarka.

Dalyvauja ir pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje ar organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su miesto tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais.

Seniūnaitis turi dalyvauti seniūnaičių sueigoje, o, pasibaigus kalendoriniams metams, per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikti praėjusių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems metams.

Dar seniūnaitis turi skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga.

Seniūnaitis turėtų rūpintis ir labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.).