Atliktame tyrime dalyvavo 1 015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą.

„Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą augant, vienintelis būdas žymiai sutaupyti – atnaujinti savo daugiabutį, taip padidinant jo energinį efektyvumą. Pradėjus rūpintis savo namo modernizacija dabar, ateityje nebereikės jaudintis dėl sąskaitų už šildymą“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Renovaciją lemia įvairios priežastys

Klaipėdoje daugiabučių modernizacijai atstovaujančios bendrovės specialistė Vilija Adakauskienė pastebi, kad gyventojų norą renovuotis lemia daugybė skirtingų priežasčių.

„Renovuoti būstą gyventojai nusprendžia dėl labai skirtingų paskatų. Vieni nori gyventi tvarkingame name ir gražioje aplinkoje. Kiti – vietoje nuolatinių lokalių remontų pasirenka visapusišką namo atnaujinimą. Priežastys labai priklauso nuo daugiabučio būklės ir name gyvenančios bendruomenės“, – teigia V.Adakauskienė.

Pašnekovė pratęsia, kad pastaruoju metu gyventojus motyvuoti renovacijai – ypač sunku. Gyventojai pastebi ne tik augančias šildymo kainas, tačiau ir kaštų brangimą statybų sektoriuje. Sėkmingai atnaujinti daugiabučiai namai kaimynystėje skatina ir aplinkinių namų butų savininkus renovuoti savo namus.  Papildoma motyvacija gyventojams būtų ir skiriama didesnė valstybės parama atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui. Kad ir kokia būtų renovacijos priežastis, visi butų savininkai skaičiuoja, kad ji atsipirktų.

Alternatyvūs energijos šaltiniai

Atliktas tyrimas parodė, kad net 80 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų, kurie būtų linkę modernizuoti savo būstą, nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos atnaujinant būstą diegti ir alternatyvius energijos šaltinius: saulės jėgaines, geoterminį šildymą, šilumos siurblius ir kt.

Atsinaujinančius energijos šaltinius galima efektyviai panaudoti patalpoms ir vandeniui šildyti, elektrai gaminti. Pavyzdžiui, saulės kolektorių energija dažniausiai naudojama buitinio karšto vandens ruošimui, tačiau juos galima integruoti į namo šildymo sistemą, taip pat naudoti bendrų erdvių apšvietimui ar šilumos siurblio veikimui užtikrinti.

V.Adakauskienės teigimu, daugiabučių, įsidiegusių atsinaujinančius energijos šaltinius, mieste nėra daug. Tokie sprendimai sunkiai įgyvendinami miesto teritorijoje dėl taikomų įvairių apribojimų. Kadangi kaimynystėje toks sprendimas retai sutinkamas, planuojančius modernizaciją gyventojus jis dažnai gąsdina, nes vis dar yra per mažai realių pavyzdžių, kurie padėtų susipažinti su atsinaujinančių energijos šaltinių teikiamomis naudomis. Kad ir kokius skaičiavimus administratorius pateiktų, gyventojai vis dėlto labiausiai pasitiki kaimynų patirtimis, tačiau tikimasi, jog tokių daugiabučių mieste daugės, o kartu ir gyventojų, kurie diegsis aplinkai draugiškus sprendimus.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.