Gyventojus gelbės nuo potvynių

Prognozuoti vis sunkiau

Potvyniai – natūralus gamtos reiškinys, kuris dažniausiai kyla pavasarį, tirpstant sniegui ir ledui. Jie gali kilti ir dėl intensyvių liūčių.

Pastaruoju metu jos tampa vis dažnesne potvynių priežastimi. Tai puikiai iliustruoja šis ruduo, kai dėl intensyvių liūčių ekstremali situacija paskelbta daugiau nei penktadalyje iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Patvinusios upės ir užlietos pievos pridarė daug nuostolių. Meteorologai pastebi, kad dėl klimato kaitos vis sunkiau prognozuoti, kada užklups potvynis.

„Šis ruduo puikiai įrodo, kad būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti potvynius, kad būtų apsaugoti žmonės, jų sveikata, namai, turtas“, – komentavo Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas.

Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Potvynių rizikos valdymas“ apsaugoti numatyta devynių savivaldybių ribose esančias labiausiai potvynių alinamas teritorijas. Į naujų pylimų ir sankasų įrengimą, remontą, aukštinimą, šlaitų tvirtinimą, kelio atitvėrimą nuo vandens numatyta investuoti per 9 mln. eurų. Finansavimas skiriamas ir projektavimui.

Vertino ir gyventojų skaičių

Teritorijos, kuriose bus įgyvendinamos apsaugos nuo potvynių priemonės, atrinktos vadovaujantis potvynių grėsmės žemėlapiu. Pastarasis parengtas, įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, kuria siekiama sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas pasakojo, kad potvynių grėsmės žemėlapyje išskirtos 56 teritorijos, kur gali įvykti potvynis. 18-ai suteiktas labai aukštas prioritetas. Potvynio grėsmė pastarosioms yra didžiausia.

Teritorijos buvo vertinamos vadovaujantis konkrečiais kriterijais. Įtakos turėjo ir vietovės užstatymo tankis, gyventojų skaičius, užliejimo gylis, jau įrengtų priemonių būklė, galimybė atvykti ir išvykti iš teritorijos be specialios įrangos, kokie svarbūs kultūros paveldo objektai gali būti užlieti.

„Jau pastatytų objektų saugumui padidinti galima įrengti pylimus, sieneles, nuolatinių ir laikinių apsaugos priemonių derinius ir pan. Kiekvienai teritorijai reikalingi specifiniai sprendiniai, atsižvelgiant į pavojaus lygį, teritorijos reljefą, kraštovaizdį, laisvos, neužstatytos žemės prieinamumą, vietos gyventojų norą bendradarbiauti ir apsisaugoti nuo potvynių“, – komentavo G.Dūdėnas.

Pro pylimus veržėsi vanduo

Tarp savivaldybių, kurioms numatomas skirti finansavimas potvynių rizikos valdymo priemonių įgyvendinimui, yra Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės.

Pirmoji nori paaukštinti ir sutvirtinti pylimus Kumponų gyvenvietėje, kur yra įsikūrusi sodininkų bendrija „Rasa“. Taip pat sieks gauti kompensaciją šlaito sutvirtinimo darbams, kurie atlikti praėjusiais metais savivaldybės pastangomis. Tokia galimybė yra numatyta.

Skaičiuojama, kad apsaugos nuo potvynio priemonių įgyvendinimas Kumponų gyvenvietėje atsieitų per 292 tūkst. eurų. Tai padėtų apsaugoti 29,5 ha teritoriją, kur oficialiai nuolat gyvena 24 žmonės, tačiau dar daugiau yra neprisiregistravusių, tiesiog čia besilankančių gyventojų.

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Rimeika teigė, kad potvynis sodininkų bendrijai „Rasa“ grasina kiekvieną pavasarį. Pačių sodininkų įrengti pylimai, kurie stabdo Minijos upės vandenis, yra seni, prastos būklės. Jie yra per siauri, vietomis per silpni ar žemi.

„Tikimybė, kad upė įveiktų pylimus, didelė. Žmonės kiekvieną pavasarį, kai prasideda atlydys, dreba, ar nebus užlieti. Dabar turime progą susitvarkyti ir apsaugoti gyventojus nuo nepatogumų ir nuostolių“, – tvirtino vyriausiasis specialistas.

L.Rimeika prisiminė, kad prieš dešimt metų kilusio potvynio metu Minija pragraužė pylimą ir vanduo pradėjo veržtis į sodų bendrijos teritoriją. Gyventojai smėlio maišais bandė apsaugoti savo namus.

„Būtent šioje vietoje dabar ir norime stiprinti pylimą“, – sakė vyriausiasis specialistas.

Užlietų pusę miesto

Nuolat nuo potvynių kenčianti Šilutės rajono savivaldybė sieks sustiprinti Traksėdžių žiemos polderio pylimus. Šis nuo Šyšos upės vandens išsiliejimo apsaugo pusę Šilutės miesto. Skaičiuojama, kad pylimams sutvirtinti reikėtų 4,5 mln. eurų. Šios priemonės apsaugotų 5,3 tūkst. gyventojų.

„Traksėdžių polderio pylimų būklė nėra puiki. Juos būtina sutvirtinti. Prieš daugiau nei 30 metų Šyšos vanduo buvo pralaužęs pylimą. Visa Šilutė braidžiojo po vandenį. Kai pylimų išvis nebuvo, miestas būdavo nuolat užliejamas vandens“, – prisiminė Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dėl klimato kaitos potvyniai tampa vis dažnesni. Tad imtis priemonių jiems suvaldyti yra būtina.

„Reikia sutvirtinti ne tik Traksėdžių polderio pylimus, bet ir kitus, esančius Šilutės rajone. Per šias liūtis buvo pralaužti trys. Prieš gamtą nepakovosi. Su ja reikia taikiai gyventi, įgyvendinant tam tikras priemones“, – patikino vedėjas.

Tačiau, anot P.Budvyčio, tik sutvirtinti pylimus neužtenka. Taip pat reikia išvalyti ir kanalizuoti griovius, rekonstruoti siurblines. Juk geriausias potvynių rizikų suvaldymas – prevencija.