Įžvelgia pasityčiojimą

Už 100 ar 115 eurų siūlantis išmarginti specialiais dažais avis ūkininkas artimiausiu metu sulauks Veterinarijos tarnybos patikrinimo.

Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, bet kuris su gyvūnais susijęs verslas turėtų laikytis bent minimalių etikos taisyklių.

Vilnietis Tomas taip pat nustebo, kai šią savaitę važiuodamas dviračių taku į Nidą išvydo dažytas avis aptvare.

"Gal aš ko nors nesuprantu, tačiau dažyti gyvūną pramogai, mano galva, yra neetiška. Nudažykime įvairiomis spalvomis šuniukus ir sumeskime į gardą. Ar kam nors patiks tai? Gal leiskime žmones už pinigus dažyti įvairiomis spalvomis ir patupdykime aptvare?" – stebėjosi atvykėlis.

Gyvūnų teisių gynėja B.Kymantaitė taip pat nustėro išgirdusi apie tokią vietos ūkininko akciją, pavadintą performansu-parama "Spalvotos avys".

"Jei tai performansas, vadinasi, tai yra renginys. Bet kokiems renginiams, kuriuose yra naudojami gyvūnai, reikia gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Ar toks yra gautas? Nesvarbu, ar renginys vyks visą ganiavos laikotarpį, bet jam naudojami gyvūnai", – sakė B.Kymantaitė.

Moteris stebėjosi, kam galėjo šauti tokia idėja – pramogai dažais terlioti gyvūnus.

"Čia nėra jokios prasmės. Iš gyvūnų kai kas darosi pramogą, ir dar už pinigus. Mano galva, tai nėra normalu. O kai kam tai yra smagu", – samprotavo B.Kymantaitė.

Dažai nepakenks

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, kad niekas jokio leidimo pramogauti dažant avis nėra prašęs.

"Manau, tai tikrai nelabai tinkama idėja. Mūsų specialistai nuvyks, pasikalbės su ūkininku. Būtinai pasižiūrėsime, kas ten vyksta. Jei jau pramogauti, tai be gyvūnų marginimo. Mano supratimu, jiems gamta yra suteikusi natūralias spalvas. Klausimas – kokiais dažais dažoma?" – svarstė A.Bauža.

Pats galvijų augintojas Antanas Miežanskas aiškino, kad avių dažymui naudojami ypatingi dažai.

"Visame pasaulyje jie naudojami avims žymėti. Šie dažai neprasiskverbia į gyvūno odą. Kadangi vilnos mes neradome kam parduoti, tai nesvarbu, kokia spalva ji bus nudažyta. Kaip tik tai yra gerai. Kol laikosi dažų kvapas, avių nepuola kenkėjai", – aiškino A.Miežanskas.

Kasmet – 25 tūkst. eurų

Vyrą nustebino gyvūnų teisių gynėjų ir Veterinarijos tarnybos susidomėjimas iniciatyva.

"Neprašiau aš jokio leidimo ir manau, kad tai yra perteklinis dalykas", – tikino vyras, neįžvelgiantis ir etikos prieštaravimų.

Paaiškėjo, kad A.Miežanskas Kuršių nerijos pievose avis gano ne pirmus metus.

"Trejus metus šiam projektui lėšų skyrė Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuris finansavimą gavo iš Norvegijos fondų. Dabar finansavimas baigėsi, todėl mes nusprendėme imtis tokios iniciatyvos. Kiekvienas, tapęs gyvūnų globėju, gali ganiavai pasibaigus įsigyti avį. Mes galime patiekti skerdieną, kurios kaina tikrai bus mažesnė nei turguje", – tikino A.Miežanskas.

Parko direkcija šiam ūkininkui už hektarą nuganomos pievos mokėjo po 1 tūkst. eurų.

"Per metus gaudavome apie 25 tūkst. eurų. Dideli pinigai? Nieko panašaus, avis kainuoja nuo 200 iki 300 eurų. O kur dar išlaidos aptvarams, laižalams, darbuotojų atlyginimams", – pinigus skaičiavo A.Miežanskas.

Alga – du tūkstančiai

Tačiau valstybinėje žemėje, kurios dirbti, tręšti ir net nuomoti ar įsigyti nereikia, avis ganantis ūkininkas ne tik gauna pajamų iš parduotos avių bandos, bet jam dar mokama už jų atliktą "darbą" – žolės rupšnojimą.

A.Miežanskas prisipažino, kad pasiskyrė sau dviejų tūkstančių eurų atlyginimą.

"Bet ar tai daug, kai turi šeimą ir 40 avių?" – dejavo ūkininkas.

Perklaustas, kiek valstybei sumoka mokesčių už tokį verslo planą, ūkininkas atrėžė, kad kaip ir visi kiti ūkininkai.

Šiuo metu vyras augina 20 avių, o dar tiek pat jau keliauja į Neringą.

"Pernai aš laikiau 10 ožkų ir 80 avių", – aiškino A.Miežanskas.

Avių augintojas pripažįsta, kad norinčiųjų už šimtą eurų įsigyti gyvulį kol kas nėra daug.