Mėmelis ordino globoje

Vertinant Baltijos jūros vystymąsi iš Klaipėdos miesto ir uosto taško, aktualiausias yra laikas po XIII a., kai Dangės upės žiotyse įkurta Memelburgo pilis ir šalia jos pradėjo kurtis uostas.

Baltijos jūros pakrantėse tuo metu jau buvo tokie uostai kaip Visbis, Šlėzvigas, Elbingas, Dancigas, Liubekas, Ryga. Atsiranda atskirų uostamiesčių prekybos ir gynybos organizacija, kurią sukūrė pirkliai, vadinamoji Hanzos sąjunga.

Pradžioje Hanzos centras buvo Visbis, XIII a. pabaigoje juo tapo Liubekas.

Mėmelis (dabar Klaipėda) buvo gana jaunas, mažai įtakingas miestas, todėl nei Hanzos statuso, nei šių miestų bendros gynybos apsaugos jis negavo. Formaliai Mėmelis buvo ordino įtakoje, kuris rėmė Hanzos sąjungos veiklą.

Prekės iš Lietuvos per Klaipėdą keliaudavo į Baltijos jūros regiono šalis. Iš Klaipėdos buvo išvežama miško medžiaga, pelenai, grūdai, kailiai, vaškas. Tas nepatiko netoli buvusiems Rygos ir Dancigo uostams, bet dėl ordino globos jie nieko negalėjo padaryti Klaipėdai.

Blogiau buvo Šventosios (Heligav) uostui, kuris nebuvo Hanzos sąjungoje, neturėjo užtarėjų, todėl, mėgindamas vystytis, buvo nuolat niokojamas.

Praeitis: tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. "Wikipedia.org" nuotr.

Užpuolikų netrūko

Nors Hanzos sąjunga ir vykdė griežtą politiką jai nepriklaususių uostų atžvilgiu, laikomasi nuostatos, kad jos veikla XII–XV a. žymiai prisidėjo formuojant Baltijos jūros uostų tinklą. Dauguma tų uostų išliko iki mūsų dienų.

Iki XVI a. susiformavo Kylio, Liubeko, Vismaro, Rostoko, Štralzundo, Greifsvaldo uostai dabartinės Vokietijos dalyje, Ščecinas, Goleniovas, Trzebiatovas, Kolobžergas, Koszalinas, Darlovas, Slupskas, Gdanskas, Elblongas, Branievo uostas dabartinės Lenkijos dalyje, Kenigsbergas (dabar Kaliningradas) – Rusijoje, Vindava (Ventspilis) ir Ryga – Latvijoje, Pernu ir Ravelis (Talinas) – Estijoje, Vypuris (dabar Rusijos Vyborgas) – Suomijoje, Visbis – Švedijoje.

Nepaisant konkurentų "išpuolių", savos Prūsijos valdžios draudimų, Karaliaučiaus inspiruotų Mėmelio uostui nepalankių mokesčių, šis uostas vis tiek vystėsi.

XV a. Hanzos miestų žemėlapyje nėra nė vieno Hanzos miesto dabartinės Lietuvos teritorijoje. Tai aiškinama ir tuo, kad dabartinės Lietuvos pakrantėse dominavo Kryžiuočių ordinas, kuris nuolat vykdė kovas su lietuviais. Todėl Lietuvos Baltijos jūros dalyje didesnis uostas, įskaitant ir Klaipėdą, taip ir neiškilo.

Tai galėjo nulemti ir Mėmelio (Klaipėdos) uosto vystymąsi. Kai tik jis, susiklosčius palankesnėms aplinkybėms, bent kiek pradėdavo stotis ant kojų, tuoj jam kas nors iškrėsdavo šunybę. Įvairiais laikotarpiais Klaipėdos pilį, uostą ir miestą yra puolę, netgi jame šeimininkavę ir žemaičiai, ir švedai, ir Rusijos imperijos kariai, ir konkuruojančių uostų samdyti plėšikai.

Vieta: XX a. pradžios Dangės upės krantinė su laivais. "Wikipedia.org" nuotr.

Dancingo "pokštas"

Įsimintiniausia istorija, kai Dancigo miesto pirkliai 1520 m. pasamdė laivus, kurie atplaukė ir užvertė Dangės upės žiotis akmenimis. Taip buvo padaryta konkurenciniu sumetimu, nes tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos su Kryžiuočių ordinu sudarius Melno sutartį, Klaipėdos uostas buvo atsigavęs.

Užvertus jo žiotis dideliais akmenimis, kurių Mėmelio gyventojai nepajėgė pašalinti, uostas vargo daugiau nei tris šimtmečius. Į Dangės upę galėjo įplaukti tik maži laivai, į kuriuos nebuvo galima pakrauti daug prekių. Dideli laivai būdavo kraunami Klaipėdos sąsiauryje, į juos kroviniai plukdyti valtimis.

Nuo akmenų Klaipėdos uosto Dangės upės įplauka galutinai buvo išlaisvinta tik 1820 m.

Karaliaučiaus įtaka

Kitas ne mažiau aršus Mėmelio uosto konkurentas buvo Karaliaučiaus uostas.

Šio miesto pirkliai pasiekė, kad Mėmelio uostui būtų įvesti papildomi draudimai. Prūsijos kunigaikštis Albertas Fridrichas 1580 m. išleido įsakymą, kuriuo uždraudė Mėmelio gyventojams užsiimti laivyba. Šis draudimas buvo panaikintas tik 1657 m.

Nepaisant konkurentų "išpuolių", savos Prūsijos valdžios draudimų, Karaliaučiaus inspiruotų Mėmelio uostui nepalankių mokesčių, šis uostas vis tiek vystėsi.

Nei XVIII, nei XIX a., kai buvo Klaipėdos uosto veiklos pakilimas, jis nėra tarp svarbiausių Baltijos jūros uostų. Klaipėdos uosto vystymui Prūsijoje buvo skiriama mažiau dėmesio nei Karaliaučiui. Šalia Klaipėdos uosto kaip didelis konkurentas ėmė kilti ir Libavos (dabar Liepojos) uostas.

Pagal uosto techninius parametrus, Mėmelio uostas XIX ir XX a. pradžioje 1–2 m atsilikdavo nuo aplinkinių konkuruojančių uostų. Šis parametras buvo ganėtinai svarbus, nes tuo metu pagrindiniuose Baltijos jūros uostuose buvo privalomas užtikrinti 8 m gylis. Klaipėdos uoste buvo 6–6,5 m gylis, o 8 m gylis atsirado tik XX a., kai uostą jau perėmė Lietuvos respublika.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.