Pakvietė ir atšaukė

LGBT atstovai Klaipėdoje užsimojo surengti piketą, pavadintą skambiu pavadinimu – "Esame ant bedugnės slenksčio".

Tačiau jaunuoliai apie tokį renginį pranešimą išplatino trečiadienio pavakarę, kai jau buvo aišku, kad nuo šeštadienio vidurnakčio įsigalioja karantinas ir jokie vieši renginiai nebus leidžiami.

Buvęs laikraščio "Vakarų ekspresas" darbuotojas, o prieš tai "Lietuvos ryto" jaunuomenei skirtos feisbuko grupės moderuotojas Jonas Valaitis, vienas šios organizacijos aktyvių narių, tikino, jog jam ir bičiuliams dar nebuvo viskas aišku, ką ir kaip draus šalies valdžia.

Prieš ką piketuojame? Prieš politikų neveiklumą šiuo klausimu. Jie galėtų daug padaryti.

Vos paskelbus apie Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, šeštadienį vyksiantį piketą, netrukus jis jau buvo atšauktas.

Kitas šio renginio organizatorius Kirilas Snežko socialiniuose tinkluose ėmė viešinti pranešimą, jog piketas atšauktas.

"Mūsų tikslas – atkreipti žmonių ir politikų dėmesį į LGBT problemas, skatinti kitus LGBT žmones nebijoti išreikšti save. Šis piketas bus puiki galimybė LGBT žmonėms pamatyti, kad jie yra ne vieni, kad yra aplink juos palaikančių žmonių. Mes norime, kad Klaipėdoje būtų įgyvendintas vaivorykštinės perėjos projektas, kad atsirastų daugiau LGBT draugiškų vietų bei renginių, kad nebūtų bijoma kalbėti šia tema", – pristatydamas renginį socialiniame tinkle pažymėjo K.Snežko.

Į piketą ateitų ir dviese

K. Snežko žurnalistai klausė – jei nebūtų karantino laikotarpis, kiek LGBT narių būtų atėję į piketą Atgimimo aikštėje?

"Ateitų dviese", – konstatavo jaunuolis.

Vaikinas aiškino, kad registruotos kokios nors asociacijos ar draugijos uostamiesčio gėjai neturi.

"Tačiau mes turime pokalbių svetainę, kurioje registruoti 36 asmenys. Galbūt šeštadienį mes šį piketą perkelsime į virtualią erdvę. Dar ieškome, kokiu būdu tai padaryti", – neslėpė K.Snežko.

Paklausus, kokius reikalavimus piketo metu kels seksualinių mažumų atstovai, K.Snežko aiškino, jog gėjai ruošiasi piketuoti prieš valdžios abejingumą.

"LGBT žmonės yra labai bijantys atskleisti save. Tokias istorijas girdžiu iš kitų žmonių. Mes norime parodyti, kad tokie esame. Tokie žmonės labai sunkiai save priima. Aš pats praėjau tokį ilgą laikotarpį. Piketu mes norime parodyti LGBT žmonėms, kad jie – ne vieniši. O prieš ką piketuojame? Prieš politikų neveiklumą šiuo klausimu. Jie galėtų daug padaryti, kad mūsų bendruomenės nariai nejaustų tokios savęs graužaties", – gražiai lietuviškai dėstė K.Snežko.

Paklaustas, kokių žingsnių turėtų imtis, kad miesto valdžia įrodytų neabejingumą šiai bendruomenei, jaunuolis atsakė, jog mieste galėtų būti bent vienas suoliukas, nudažytas vaivorykštės spalvomis.

Geidžia spalvotos perėjos

Piketo rengėjai, Klaipėdą įvardydami kaip ne itin draugišką LGBT bendruomenei, minėjo kelis argumentus. Jaunimas piktinosi, jog uostamiesčio valdžia neleido įrengti pėsčiųjų perėjos, kuri būtų pažymėta vaivorykštės spalvomis.

Kirilas Snežko / Redakcijos archyvo nuotr.

Miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus patikino, kad į prašymą buvo atsakyta neigiamai dėl šalyje galiojančių įstatymų.

"Įstatyme labai aiškiai parašyta, kaip ir kokiomis spalvomis yra žymimos perėjos. Fantazijos čia negali būti jokios. Nei mėlynai, nei žaliai perėjos nespalvinamos. Mes taip ir atsakėme į užklausą, jog privalome laikytis teisės aktų", – tikino R. Mockus.

Viešai ne kartą vyko institucijų diskusijos apie tai, jog keliuose atsirandančios įvairios iniciatyvos gali kelti grėsmę saugumui, nes blaško vairuotojų dėmesį.

Į tai LGBT nariai reagavo rodydami pirštu į Vilniaus savivaldybę, kuri rado būdų, kaip įrengti vaivorykštinę perėją sostinėje.

"Ne, žinoma, mes nenorime, kad ji būtų įrenginėjama biudžeto, visų miestiečių lėšomis. Perėjos įrengimu būtume pasirūpinę patys. Na ne, mes patys būtume ją kreidelėmis spalvinę, tektų ieškoti įmonės, kuri turėtų leidimus tokiems darbams. Mes tik paklausėme, ar savivaldybė neprieštarautų. Tik išreiškėme pasiūlymą, idėją, o iš karto atėjo kategoriškas raštas: ne, negalima. Labai keista. Vilniuje tai galima, o Klaipėdoje – ne", – stebėjosi J. Valaitis.

Norėtų patalpų ir projektų

Vardindamas sritis, kuriose esą turėtų pasitempti miestas, J.Valaitis išsakė kelis pageidavimus, tačiau labiausiai akcentavo, jog seksualinių mažumų atstovai jaučiasi nesaugūs.

"Na, ne, į turgų aš galiu nueiti. Bet jei į turgų nueičiau susikibęs rankomis su vaikinu, nežinau, ar pareičiau sveikas", – svarstė J.Valaitis.

Vaikinas minėjo ir kitą jį sukrėtusį atvejį. Esą jam žingsniuojant iš pliažo su kitu bičiuliu, pro šalį gatve važiavusio automobilio keleivė metė vaikinams repliką: "O aš esu už tradicinę šeimą."

"Ar dažnai heteroseksualūs asmenys sulaukia tokių replikų? O kodėl mes jų apskritai turime sulaukti? Žmonių reakcijos įvairios. Ką nors tai gali trikdyti, o kitas gal dėmesio nekreips. Bet yra juk jautresnių žmonių", – kalbėjo J.Valaitis.

Nesaugu: J.Valaitis nesijaučia saugiai Klaipėdoje. Vaikinas bijotų su draugu susikibę rankomis nužingsniuoti iki turgaus. / V. Kesminės nuotr.

Žerdamas priekaištus uostamiesčio valdžiai, jis minėjo, kad Klaipėdos gėjams ir lesbietėms uostamiestyje turėtų būti suteiktos patalpos, nes šios bendruomenės nariai jaučiasi nesaugūs.

"Mes siūlytume, kad tam tikras miesto savivaldybės rengiamų projektų procentas būtų skirtas LGBT bendruomenės problemoms spręsti. Patys tai darytume. Jei būtų galimybių, mes tokius projektus rengtume. Pavyzdžiui, tai galėtų būti diskusijos, skirtos visuomenei informuoti. Galėtų vykti užsiėmimai. Galėtų atsirasti LGBT centras Klaipėdoje", – aiškino J.Valaitis.

Paklaustas, kodėl seksualinių mažumų atstovams miestas biudžeto lėšomis turėtų skirti pastatus ar patalpas, J.Valaitis į klausimą atsakė klausimu.

"O kam reikia vaikų centrų? O kam reikia vaikų globos namų? O LGBT žmogus gali likti vienas, susigūžęs kampe? Kam iš viso tada toks gyvenimas? Iš karto pasigirsta pasipriešinimas, kam čia to reikia? Na, reikia. Jei žmonės jaučia tokį poreikį, jaučia norą susiburti ir būti kartu. O kaip mums būti, jei mes visuomenės jaučiamės atstumti. Aš jaučiuosi visuomenės atstumtas. Aš visiems turiu aiškinti, kad yra LGBT ir ko mes norime, ko mes reikalaujame. Aš visuomenėje nesijaučiu labai saugus", – pareiškė J.Valaitis.

Merui patinka visos spalvos

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, mėgindamas atremti LGBT atstovų priekaištus, priminė, kad nė viena religinė konfesija ar tautinė bendruomenė iki šiol uostamiesčio nėra pavadinusi nesaugiu ar netolerantišku miestu.

"Aš tuos jaunuolius matęs, girdėjęs ir esu bendravęs, bet man nesuprantama, kodėl šiai bendruomenei Klaipėdoje yra nesaugu? Administracija leidimą piketui išdavė, taip ir turi būti. Aš nežinau, kur ir kokiose aplinkose jie gali jausti diskriminaciją, bet kalbant apie miesto bendrą poziciją – Klaipėda nuo seno garsėja išskirtine tolerancija kitatikiams, kitataučiams ir visiems kitiems ir kitokiems žmonėms", – stebėjosi V.Grubliauskas.

Paklausus apie vaivorykštės spalvos perėją, V.Grubliauskas tikino, kad jam gražios visos spalvos.

Vytautas Grubliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kuo jų daugiau, tuo geriau. Aš neanalizavau teisės aktų, turbūt juos geriau išmano tam tikri specialistai. Bet manau, kad jei tai neprieštarauja teisės aktams, perėja gali būti įvairių spalvų. Gal dėmesį labiau atkreiptų. O gal galėtų atsirasti fortepijono klavišų spalvomis puošta perėja? Manęs nešokiruotų ir daugiaspalvė perėja. Esmė tik viena – ji turi būti matoma, saugi ir neprieštarauti teisės aktams", – kalbėjo Klaipėdos meras.

Išlygų netaikys

V. Grubliauskas, išgirdęs apie LGBT bendruomenės pageidavimą burtis jiems skirtose patalpose, nusistebėjo, jog niekada tokio prašymo savivaldybė nėra sulaukusi.

"Nei diskriminacijos, nei kažkokios protekcijos pagal priklausomybes vienai ar kitai bendruomenei neturėtų būti. Patalpų suteikimas panaudos tikslais yra labai aiškiai apibrėžtas įstatymu. Jei prašyme būtų išdėstyti teisės aktus atitinkantys argumentai, niekas jų nediskriminuotų. Bet man neteko girdėti apie tokį prašymą", – patikino V. Grubliauskas.

J.Valaičio siūlymą uostamiesčio savivaldybės rengiamuose projektuose numatyti tam tikrą procentą iniciatyvų, skirtų tik LGBT bendruomenei, meras įvertino kaip diskriminacinį kitų bendruomenių atžvilgiu.

"Manau, kad visi projektai negali būti diferencijuojami pagal vienai ar kitai bendruomenės daliai skirtas pozicijas. Negalima diskriminuoti šios bendruomenės, net kalbos negali būti. Bet negalima suteikinėti prioritetų vien todėl, kad jie yra. Pavyzdžiui, neįgaliųjų bendruomenės reikalai – tai visiškai kitas atvejis nei šios bendruomenės reikalai. Spėju, jog tam tikrų išskirtinumų suteikimas vienai bendruomenei gali sukelti priešpriešą ir pasipiktinimą, emocinę įtampą. O to tikrai niekam nereikia", – kalbėjo V. Grubliauskas.

Diskusijoms – korektiški metodai

V. Grubliauskas tikino, jog kiek aktyvi LGBT bendruomenė pajūryje, jam neteko susipažinti, tačiau jos nariams pats viešai uždavė klausimą.

"Jei jie sako, kad kažkas netolerantiškas jų atžvilgiu ir jų teisės esą ribojamos, tegul įvardija – kada ir ko jie yra prašę ir kada jiems buvo atsakyta? Ir ar jie ko nors negavo dėl to, jog juos kažkas diskriminavo? O gal dėl to, kad kokių nors reikalavimų neatitiko ar ne į tas duris beldėsi? Jei paaiškėtų, jog kažkas buvo diskriminuotas vien dėl priklausomybės šiai bendruomenei, aš pats sau ant galvos pelenų pirmas prisipilsiu, jei tai priklausytų nuo manęs. Antra vertus, ar jiems kas nors turguje brangiau kopūstą pardavė, nes jie tos bendruomenės nariai, o gal kirpykloje brangiau apkirpo, nes jie deklaruoja tam tikras priklausomybes mažumoms? Tokių klausimų galima rasti daug. Jei rastųsi tokių apraiškų, triukšmas būtų tarptautiniu lygiu. Bet jei reikia diskusijų šiais klausimais, galima surasti ir korektiškesnių būdų, ne provokacijomis ar piketais. Tiesiog reikia ateiti ir drąsiai diskutuoti", – pastebėjo V. Grubliauskas.

Jis priminė, kad artėjantys metai Klaipėdoje gali tapti puikia platforma tokioms diskusijoms.

"Klaipėda taps Europos jaunimo sostine. Šiai bendruomenei tikrai bus galima rasti gerų raiškos platformų", – priminė V. Grubliauskas.