Užuot suteikusi pagalbą nelaimės valandą ir paguodusi artimo žmogaus netekusius gimines, bažnyčia tėškė akibrokštą. Ji atsisakė priimti šarvoti velionę vien todėl, kad karstą artimieji buvo įsigiję kitoje laidojimo paslaugas teikiančioje firmoje.

Nerado šarvojimo salės

„Taip ir pasakė, kad jiems nėra jokio biznio. Jei mes neperkame iš jų karsto ir kitų laidojimo reikmenų – šarvojimo salės neduos“, – atsitokėti išvarytas iš bažnyčios negalėjo motiną laidojęs sūnus Robertas.

Nelaimė šeimą ištiko per pačias Velykas. Paskutinius metus sunkiai sirgusi Stanislova mirė namuose, naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

„Dėl to, kad buvo nedarbo dienos, dokumentus galėjome gauti tik antradienio popietę. Juk be mirties liudijimo niekas nepradeda ruošti laidotuvių“, – pasakojo klaipėdietis.

Sutvarkiusi formalumus šeima ėmė organizuoti laidotuves. Tačiau žmonėms nepavyko visoje Klaipėdoje surasti laisvos šarvojimo salės. Jos visos buvo užimtos, nes per tris laisvadienius mieste mirė 17 žmonių.

„Šv.Juozapo Darbininko bažnyčioje taip pat visos salės buvo užimtos, pabandėme pakliūti į vieną Šv. Kazimiero bažnyčios salių. Mums buvo pasakyta, kad jei apsipirksime bažnyčios laidojimo namuose, salė mums atsiras“, – pasakojo velionės dukra Ingrida.

Artimieji mėgino aiškinti, kad dėl tam tikrų niuansų jie samdo firmą, kuri rūpinasi laidotuvėmis.

„Mums reikėjo negabaritinio karsto. Mama svėrė 150 kilogramų, todėl ir suradome vieną firmą, kuri iš karto pasiūlė mums tinkantį karstą. Net ir kapo duobės mums reikėjo kur kas didesnės“, – pridūrė sūnus.

Bažnyčia neįsileido

Tačiau į šiuos niuansus niekas nenorėjo atsižvelgti – paaiškėjo, kad su svetimu karstu bažnyčioje niekas nelaukia, arba plėšia dvigubai didesnę kainą už šarvojimą.

„O jei mano mama būtų susiruošusi pati visas įkapes? Juk taip būna, kad senyvi žmonės net karstą nusiperka. Negi bažnyčia gali savo parapijiečio pro duris neįsileisti?“ – šiurpo Ingrida.

Šeima vis dėlto buvo priversta atsisakyti ką tik pasamdytos laidojimo paslaugų įmonės pagalbos.

„Galiausiai radome laisvą vietą laidojimo namuose Joniškės gatvėje. Už salės nuomą paprašė 290 litų, tiesa, joje telpa tik 20 žmonių. Bet mums užteko. Bažnyčiose salė kainuoja apie 650 litų“, – pasakojo dukra.

Moteris prisiminė, kad prieš kelerius metus Klaipėdoje veikusioje „Caritui“ priklausančioje šarvojimo salėje nuoma parai kainavo vos 100 litų.

Ne duoklė, o auka

Tačiau tai ne vienintelės bėdos, netekties valandą ištikusios šeimą.

„Bažnyčioje neradome kunigo. Nekaltinu nieko, gal taip susiklostė, kad po Velykų visi kunigai užimti buvo. Tuomet nusprendėme ieškoti pranciškonų vienuolių pagalbos“, – aiškino Ingrida.

Moteris tikino, kad buvo girdėjusi, jog be dviejų šimtų litų mišių ir kunigo palydos į kapines ji negali tikėtis.

„Buvau pasiruošusi tokią sumą. Tačiau kai neradome bažnyčiose laisvo kunigo, nuvažiavome į Debreceno gatvėje esančią vienuolių koplytėlę“, – pasakojo motinos laidotuves rengusi dukra.

Po mišių šeima nuskubėjo atsiskaityti su kunigu.

„Paklausus, kiek čia viskas kainuos, likome maloniai nustebę. Jo ištarta frazė dar dabar man skamba ausyse. Jis pasakė, kad čia – ne parduotuvė, čia nei perkama nei parduodama. Bažnyčiai aukojama. Išgirdau patikinimą, kad kiek paaukosiu, tiek ir bus gerai“, – uostamiesčio bažnyčių ir dvasininkų požiūrio į žmogų skirtumais stebėjosi klaipėdietė.

Laidotuvėms – tūkstančiai

Šeima suskaičiavo, jog laidotuvėms išleido apie 5,2 tūkst. litų.

„Kainos skiriasi kiekvienoje firmoje. Karstą galima gauti ir už 600 litų, bet gražaus be tūkstančio litų nenupirksi. Tačiau mane sukrėtė tai, kad kiekviena smulkmena, kiekvienas krustelėjimas taip brangiai kainuoja“, – tikino moteris.

Šeima sužinojo netgi tai, kad mirtis pirmojo aukšto gyventojams atsieina gerokai pigiau nei kitų, nes kuo aukščiau gyveni, tuo brangesnės paslaugos.

„Jei mirusiojo kūną reikia išnešti iš buto, prie sumos už kūno išgabenimą, už kiekvieną aukštą pridedama dar po 20 litų. Mama buvo stambi, tai iš mūsų paprašė net 120 litų, nors nešti reikėjo iš pirmojo aukšto“, – kraupo moteris.

Cerkvėje – perpus pigiau

Vienos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas Ignas Vasiliauskas aiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai kitų firmų suruoštų velionių bažnyčia neįsileidžia.

„Bažnyčia, matyt, daro biznį. Nors kunigai turi bažnyčiai vadovauti, o ne biznį daryti. Laikai tokie, kad žmonės neturi pinigų. O bažnyčios laidojimo namuose yra brangu. Todėl žmonės ir nori mūsų paslaugų, nes esame pigesni“, – tikino I.Vasiliauskas.

Naujai įsikūrusi įmonė esą su sunkumais susidūrė tik Šv.Kazimiero bažnyčioje.

„Karstas pas juos brangesnis 400–500 litų. Kaip klebonas nepyks?“ – stebėjosi I.Vasiliauskas.

Pašnekovas tikino, kad stačiatikių bažnyčiose laidojimo paslaugos perpus pigesnės nei katalikų.

„Kunigas už šarvojimą, mišias ir net palydėjimą į kapines, vos 500 litų tepaprašo. Jų kunigas pats nuvažiuoja, jo net vežioti iki duobės nereikia. Mūsiškiai kunigai juk nevaikšto, iki duobės juos vežti reikia“, – tikino I.Vasiliauskas.

Verslininkas prisiminė, kad stačiatikių šventikas už eilines mišias iš žmonių vos po 5 litus rinko.

„O jei pinigų žmogus neturi, rusų dvasininkas ir už dyką nuvažiuoja į kapines. Pas mus viskas kitaip. Net duobkasiai 200 litų nuo užsakymo bažnyčiai moka. Jei nori dirbti, visuomet kam nors turi mokėti. Už ką? Kad klientą rado“, – rėžė I.Vasiliauskas.

Su savu karstu neįleidžia

„Klaipėdos“ žurnalistams pamėginus Šv.Kazimiero bažnyčios laidojimo namuose pasiteirauti, kiek kainuoja šarvojimo salės nuoma, administratorius Rolandas išpyškino, kad su savu karstu tai atsieis 880 litų parai.

„Perkant karstą pas mus, už salę nemokama. O šiaip salė kainuoja 650 litų, plius 40 litų už aptarnavimą ir atributikos nuomą ir dar 190 litų už elektrą ir vandenį. Karstas pas mus kainuoja nuo 678 iki 1200 litų“, – aiškino administratorius.

Paklaustas, kodėl čia nepriimama šarvoti su savu karstu, darbuotojas atrėžė, kad tokia tvarka.

„Jei patarnavimus imate iš kitur, mes jūsų nepriimsime. O kas jums katafalką duos? Tokia tvarka“, – pareiškė vyriškis.

Klaipėdos Šv.Kazimiero bažnyčios klebonas Rolandas Karpavičius taip pat pareiškė, kad jų laidojimo namai kitų firmų klientų neaptarnauja.

„Tai juk mokamos paslaugos. Gal čia tos firmos problema, kad jų niekas nepriima?“ – aiškino klebonas.

Paklaustas, ar moralu išprašyti lauk parapijietį, jei jis karstą nusipirko kitur, R.Karpavičius pareiškė, kad jis nėra už tai atsakingas.

„Aš kalbu apie firmas, kurios viską apsiima, o vėliau negauna salės ir palieka žmones “ant ledo„. Ar aš dėl tų firmų veiklos turiu atsakyti? Juk jie nuo pat pradžių ne visą tiesą žmonėms pasakė ir paliko juos kaip šunelius“, – sakė kunigas.

R.Karpavičius sakė nemanąs, kad bažnyčia pastaruoju metu daro biznį iš mirties.

„Jei yra paslauga, reikia už tai ir atlyginti. Šarvojimo salės kaina pas mus yra 650 litų, o jei čia įsigyji karstą, nekainuoja nieko “, – pabrėžė klebonas.

Šv.Juozapo Darbininko bažnyčios laidojimo namuose didžiosios salės nuoma kainuoja 700, mažoji – 550 litų. Perkant karstą ir rūbus salių nuoma krinta iki 430 ir 330 litų.