Jūrininkai suranda prisiminimus

Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvėje yra vienintelės Lietuvoje skirtos jūrininkų cerkvės dalis („Morskoj chram“). Ji papuošta jūrine tapyba. Cerkvės skliautuose atsiveria bangos, laivai, burės, stiebai, tinklus traukiantys žvejai. Jūriniai simboliai yra ir ant kryžiaus. Cerkvės tvoros raštuose matosi jūriniai mazgai ir inkarai.

Kad Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvėje yra jūrininkų cerkvės dalis ir bendrai cerkvė išsiskiria meile jūrinei kultūrai ir simboliams daug prisidėjo giliai tikintis jūrų kapitonas, verslininkas Aleksandras Popovas.

Jis buvo vienas iš iniciatorių prie Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvės vykdyti jūrinių istorijų projektą. Jau prieš kurį laiką Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė kreipėsi į jūrininkus, kad šie paskelbtų prisiminimus apie darbą jūroje, įvairias su jūra ir jūrininkų kasdienybe, gyvenimu, kitais kolegomis jūrininkais susietas istorijas.

Dalis jūrininkų atsiliepė, kai kurie pateikė netgi filmuotus siužetus apie darbą jūroje, gyvenimą laivuose.

Siužetai iš DŽTŠ „Dainava“

Cerkvės internetinėje svetainėje http://www.pokrov.lt/ pradėti skelbti dalis jūrininkų prisiminimų – filmuoti siužetai, kuriuos išsaugojo jūrininkai.

Jūrininkų prisiminimų pirmoji dalis (filmuoti siužetai) skirta gruodžio 19-ąją cerkvėje minimai šventiko Nikolajaus Stebukladario („Čiudotvorec“) - keliautojų ir jūrininko globėjo dienai.

Senus vaizdo siužetus sutvarkė, įskaitmenino vaizdo operatorius klaipėdietis Michailas Andrijanovas.

Paskelbtas pirmasis siužetas – jūrų kapitono Valentino Dolgopolovo pateikti kadrai filmuoti iš jo ir kitų jūrininkų darbo ir gyvenimo didžiajame žvejybiniame traleryje šaldytuve (DŽTŠ) „Dainava“.

1990 metai. Šiaurės Vakarų Atlantas. Jūros ešerių žvejyba. Sugautų žuvų apdorojimas. Devynių balų štormas. Radioryšininko kajutė ir ryšys su Klaipėda iš vandenyno. Bendras komandos salonas laive, šeštadieninė informacija įgulai. Kovo 8-osios šventimas laive. Dviejų tūkstančių vienetų koldūnų ruošimas laive didelės dalies įgulos bendromis jėgomis. Laivo gydytojo konsultacijos. Plaukimas tarp ledų ir susižavėjimas gerokai aptirpusiu ledkalniu. Laivo šuo Rifas. Plaukimas į Roterdamo uostą. Tais laikais madingų pirkinių įsigijimas. Sugrįžimas į Klaipėdos uostą, sutikimai prie krantinės.

Visa tai užfiksuota pirmajame siužete iš DŽTŠ „Dainava“. Šiame laive V.Dolgopolovas dirbo net 10 metų. „Jūrininkas eina į jūrą, kad iš jos grįžtų. Kiekvienas grįžimas apdovanojamas daugybe teigiamų emocijų. Po to vėl ir vėl kviečia jūra. Bet gimtasis krantas visada brangiausias, nes namuose esi laukiamas“, - dėstė V.Dolgopolovas siužeto apie „Dainavą“ pristatymo kalboje.

Bus atskira vieta prisiminimams

„Mūsų tikintieji yra ir jūrininkai, kurie myli jūrą, ir tie , kurie laukia iš jūros jų grįžtančių Jūrininko profesija labai gera, romantiška, kartu reikia ir daug žinių turėti, kad tapti jūrininku“, – neįprasta girdėti tokius su jūra susietus žodžius iš dvasininko Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvės ir Jūrinės cerkvės vadovo Tėvo Grigorijaus.

Jūrinė cerkvė siekia surinkti kuo daugiau jūrininkų prisiminimų. Po pokalbio su jūrininkais, jūrų kapitonais cerkvės vadovybei kilo mintis bibliotekoje, kur jau surinkta daug knygų, tarp jų ir jūrinių, įsteigti jūros vaizdų ir rankraščių archyvą.

„Tai būtų ryšys tarp jūrininkų kartų, galimybė palikti ateinančioms kartoms tai kas pamatyta ir užfiksuota. Esame atviri visiems, kurie norės ateiti į cerkvę ir pasidalinti savo istorijomis. Pas mus atsirado vieta, kur bus išsaugotos atskirų žmonių, jūrininkų gyvenimo istorijos“, – dėstė Tėvas Grigorijus.

Jėgos iš aukščiau ir įgulos ryžtas

Jūrininkai turi daug įdomių, įsimintinų istorijų. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius papasakojo du epizodus iš savo gyvenimo. 1994 metais plaukiojančioje bazė „Girėnas“ prie 58 metrų per sekundę vėjo vos išvengė avarijos prie Šetlando salų. Kitas atvejis iš ledų sukaustytos Suomių įlankos 2011 metais. Tą šaltą žiemą įlankoje tarp ledų buvo įstrigę apie 150 laivų. Laivas su kinų įgula į kurį pakvietė J.Liepuonių, nevaldomas tarp ledų dreifavo Goglando salų link.

Abiem atvejais tarsi dėl kažkokios jėgos iš aukščiau ir pačių jūrininkų ryžto, netradicinių sprendimų pavyko išvengti katastrofų.

Kiekvienas jūrininkas turi priminimų iš netradicinių reisų, kurie galėtų virsti cerkvės saugoma žinia ateities kartoms. Tik reikia sėsti prie kompiuterio užrašyti tas istorijas ar pasižvalgyti po apdulkėjusias lentynas, kur saugomos nuotraukos ir netgi filmuoti siužetai iš reisų, kurie buvo prieš kelis metus ar netgi prieš keliasdešimt metų.

Iki gruodžio 19 dienos paskelbusi iš jūrininkų gautus filmuotus siužetus, Jūrinė cerkvė nuo 2017 metų planuoja skelbti ir iš jūrininkų gautus rašytinius prisiminimus.