Po mažiau nei ketverių metų, Klaipėdai švenčiant 765 metų gimtadienį, čia vėl finišuos regata „The Tall Ships Races“. Džiaugiamasi, kad miesto sukaktį papuoš karališkos burės.

Žinia prilygsta šventei

Tarptautinė organizacija „Sail Training International“ paskelbė visus keturis uostus, kurie taps 2017 metų „Tall Ships Races“ Baltijos regatos šeimininkais.

Burlaiviai startuos Švedijos uoste Halmstade. Iš čia plauks į Kotku, o vėliau Turku Suomijoje. Didžiųjų burlaivių regatą numatoma užbaigti Klaipėdoje.

Organizatoriai akcentuoja, kad visi pasirinkti uostai yra buvę su „Tall Ships Races“ vėliava vykusių regatų šeimininkais ir bendradarbiavimo metu pelnė nepriekaištingą reputaciją.

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, ši žinia, Klaipėdai bei visai Lietuvai žadanti dar vieną fantastišką reginį ir gausybę jį papildančių renginių, prilygsta šventei.

Drauge jis skatina Klaipėdą pasitempti bei ruošti regatos sutiktuvėms būtiną infrastruktūrą – jachtų uostus. Tad tam siekiama sutelkti viešąsias ir privačias pajėgas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendins ne pirmus metus puoselėjamą planą piečiau Kiaulės Nugaros salos pastatyti 400 vietų pramoginių laivų bei jachtų prieplauką, sudarant sąlygas buriavimo mokyklai atsirasti. Kitais metais turėtų būti užbaigta Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.

„Manau, kad kiekvienam neįmanoma pamiršti regatos „Tall Ships Races“ įspūdžio. Ypač džiugu, kad organizatoriai nepamiršta Klaipėdos svetingumo, prie renginio prisidėjusių specialistų profesionalumo, savanorių ir bendruomenės nuoširdumo. Panašu, jog Klaipėda „Tall Ships Races“ žemėlapyje tampa sava. Todėl ypač svarbu, kad šiai misijai deramai pasiruoštume“, – tvirtino meras.

Lėšų reikės mažiau

Pirmąkart „The Tall Ships Races Baltic“ regatos laivyną Klaipėda priėmė 2009-aisias, Jūros šventės dienomis. Po dvejų metų uostamiestį aplankė kita tų pačių rengėjų regata – „The Culture 2011 Tall Ships Regatta“, skirta paminėti išskirtinį Suomijos Turku miesto, tuometės Europos kultūros sostinės, statusą.

Skaičiuojama, kad regatai 2017 metais priimti, kultūriniams renginiams organizuoti reikėtų apie 2,23 mln. litų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, tokia suma gavosi, įvertinus 2009 metų išlaidas regatos priėmimui.

„Lėšų reikėtų mažiau nei prieš ketverius metus. Tada reikėjo daugiau lėšų skirti infrastruktūros, reikalingos regatos miesteliui, įrengimui“, – tvirtino D.Pleskovienė.

Uosto dalyvio mokestis siekia apie 500 tūkst. litų. Anot D.Pleskovienės, dėl jo dar bus bandoma derėtis.

800 tūkst. litų bus prašoma skirti iš valstybės biudžeto, kaip ir 2009 metais. Tikimasi, kad 350 tūkst. litų pavyks surinkti iš rėmėjų. 580 tūkst. litų savivaldybė turėtų prisidėti iš miesto biudžeto.

„Planuojame, kad Jūros šventė būtų organizuojama tada, kai finišuos regata. Taip buvo ir prieš ketverius metus. Jei prireiks, koreguosime Jūros šventės datą“, – komentavo vedėja.

Renginys garsina šalį

D.Pleskovienė atkreipė dėmesį, kad 2017 metai dar toli. Dar neaišku, kokia bus valstybės ar savivaldybės ekonominė situacija.

„Jei negausime lėšų iš valstybės, tada renginys bus mažesnės apimties. Tokie renginiai naudingi. Garsina šalį, miestą, pagyvina miestą, verslą. Be to skaičiuojama, kad vienas atvykėlis išleidžia apie 1 tūkst. litų“, – tvirtino vedėja.

Anot D.Pleskovienės, Klaipėdos pasiūlymas regatos organizatoriams buvo santūrus.

„Mes negalime tiek suorganizuoti ar pasiūlyti finansiškai, kiek kiti, dideli uostai. Matyt, tai nebuvo pagrindinis motyvas, kodėl pasirinkta Klaipėda. Tai galėjo būti dėl geros organizacijos, nuoširdaus priėmimo. Iš dalyvių, laivų įgulų sulaukėme geriausių atsiliepimų tiek dėl kapitonų, tiek dėl įgulų vakarų. Tai turėjo įtakos, kad regata pas mus sugrįžta“, – svarstė vedėja.