Skaičius stabilizavosi

Tikimasi, kad iki 2030 m. Klaipėdos gyventojų skaičius išaugs 30-ia tūkst. Tai vienas pagrindinių dar rengiamos ilgalaikės miesto ekonominės plėtros strategijos tikslų.

"Turime sudaryti tokias sąlygas, kad žmonės norėtų ir rinktųsi gyventi Klaipėdoje. Tikiuosi, kad šį tikslą pasieksime kartu. Reikia stengtis ne tik savivaldybei, bet ir visiems miestiečiams", – akcentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Lietuvos statistikos departamento liepos 1 d. duomenimis, uostamiestyje gyvena 152 962 gyventojai.

Gyvenamąją vietą Klaipėdoje yra deklaravę 173 880 žmonių (gruodžio 1 d. duomenys). Iš jų 9 450 – įtraukti į savivaldybės apskaitą, kitaip tariant, yra deklaravę gyvenamąją vietą prie savivaldybės.

Tačiau ne visi gyvenamąją vietą Klaipėdoje deklaravę asmenys joje iš tikrųjų ir gyvena. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ilgą laiką būna įsikūrę kitame mieste, bet gyvenamąją vietą yra deklaravę gimtinėje.

Pasak S.Budino, dabar miesto gyventojų skaičius yra stabilizavęsis. Vertinant Lietuvos statistikos departamento duomenis, pastaruosius dvejus metus jis sumažėja maždaug tūkstančiu gyventojų.

"Anksčiau rodikliai buvo kur kas blogesni", – atkreipė dėmesį direktorius.

Įtakos turi griežtesnė tvarka

S.Budinas patikino, kad šiemet rugsėjo 1-ąją į uostamiesčio mokyklas atėjo 180 pirmokų daugiau nei prieš metus.

"Manau, tai rodo, kad situacija šioje srityje keičiasi į gera. Tikiuosi, pradėsime lipti į viršų. Gyventojų Klaipėdoje nebemažės, o gal jų skaičius net išaugs", – vylėsi vadovas.

Pasak direktoriaus, jau imtasi tam tikrų priemonių. Sugriežtintas priėmimas į miesto mokyklas. Pirmenybė teikiama klaipėdiečiams. Dėl to žmonės, kurie gyvena Klaipėdos priemiestyje, rajono teritorijoje, deklaruoja gyvenamąją vietą mieste tėvų ar senelių bute.

S.Budinas pasakojo, kad Klaipėdoje dar turėtų atsirasti ir vadinamoji kultūros kortelė. Ją turintiems klaipėdiečiams, perkant bilietus į renginius, būtų suteikiamos įvairios lengvatos.

Anot direktoriaus, ši priemonė taip pat turėtų žmones motyvuoti deklaruoti gyvenamąją vietą.

"Kai žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdoje, jo pajamų mokestis patenka į miesto biudžetą. Tai yra pagrindinė mūsų miesto pajamų dalis", – teigė vadovas.

Nori plėsti ribas

S.Budino teigimu, stengiamasi, kad prie Klaipėdos miesto būtų prijungtos kai kurios rajono teritorijos. Pirmiausia kalba eina apie trikampį tarp Palangos kelio ir Medelyno gatvės: Žaliąjį Slėnį, Purmalius, Kalotę.

"Tikiuosi, kad per šią kadenciją pavyks tai padaryti", – neslėpė direktorius.

Pasak S.Budino, Klaipėdos rajono savivaldybė gana normaliai žiūri į šį klausimą.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad daugelis miestų į teritorijas skirstomi pagal rinkimų apygardas, apylinkes. Šiuo atžvilgiu minėtos teritorijos jau yra priskirtos Klaipėdos miestui.

"Ten gyvena mūsų rinkėjai. Po truputį keliaujama, kad minėtos teritorijos būtų prijungtos prie Klaipėdos miesto", – komentavo direktorius.