Pajamos viršijo lūkesčius

Skaičiuojama, kad praėjusių metų Klaipėdos biudžeto planą pavyko įgyvendinti 103,1 proc.

Patikslintas pajamų planas siekė 145,2 mln. eurų, o surinkta 149,8 mln. eurų – 4,6 mln. daugiau nei planuota.

"Tai yra tikrai geras rezultatas ir nuoseklaus ir labai atsakingai vykdomo darbo rezultatas. Visos pajamos per metus išaugo 14 proc. arba 18 mln. eurų ir tuo pat metu mes turėtume pasidžiaugti ir galbūt neužmigti ant laurų, kad Klaipėda ir toliau išlieka viena mažiausiai paskolų turinčių savivaldybių Lietuvoje", – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės paskolų portfelis pernai sumažėjo nuo 20,4 mln. iki 11,6 mln. eurų.

Šiemet surinktą biudžeto viršplanį pagal teisės aktus savivaldybės turi naudoti įsiskolinimų dengimui, europinių projektų kofinansavimui.

Miesto vadovo teigimu, 2017-aisiais reikia daryti viską siekiant išsaugoti biudžeto augimo tendencijas.

Šių metų Klaipėdos biudžetą miesto tarybos posėdyje ketinama tvirtinti vasario 23 d.

Daugėjo dirbančiųjų

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino teigimu, 2016-aisiais į miesto biudžetą pavyko surinkti daugiau nei planuota gyventojų pajamų mokesčio, kuris ir sudaro didelę biudžeto dalį.

Šio mokesčio pernai surinkta 2,7 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta.

Anot S.Budino, tokį surinkimą lėmė teigiamas dirbančių asmenų skaičiaus pokytis – 2016 m. mieste buvo daugiau dirbančių žmonių nei 2015 m. Tai, pasak administracijos direktoriaus, rodo ekonomikos atsigavimą.

Dar viena gero gyventojų pajamų mokesčio surinkimo priežastis – augęs darbo užmokestis.

Teigiamam rezultatui įtakos galėjo turėti ir tai, kad 2016 m. savivaldybių biudžetams atiteko didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Pildė ir NT mokestis

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, į miesto biudžetą pernai sėkmingai plaukė ir nekilnojamo turto mokestis. Jo pavyko surinkti beveik 9 proc. daugiau nei buvo planuota.

Vietoje planuotų 7,8 mln. eurų surinkta 8,5 mln. eurų, tai yra 0,7 mln. eurų daugiau.

"Tai reiškia, kad Klaipėdos mieste nekilnojamojo turto situacija taip pat yra gera ir gerėjanti. Tai yra vienas rodiklių, kurį lemia ne tik rinka, bet ir tai, kad registrų centras atlieka turto pervertinimą, kuris šiek tiek kinta – auganti turto vertė atitinkamai nulemia šiek tiek didesnį nekilnojamo turto pajamų mokestį", – pastebėjo S.Budinas.

Savivaldybės administracijos vadovas taip pat pabrėžė, kad smarkiai viršyti pavyko ir savivaldybei nereikalingo arba prasto nekilnojamo turto pardavimus.

2016 m. parduodant tokį turtą miestas surinko apie 2 mln. eurų, o planavo – apie 900 tūkst. eurų.

Viršplanis – ne visur

Vis dėlto pasiekti pavyko ne visas suplanuotas pozicijas.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės teigimu, buvo planuota, kad iš žemės pardavimų pavyks surinkti apie 1,5 mln. eurų, o pavyko gauti tik 0,5 mln. eurų.

Tiesa, kai kurių pernai įvykusių aukcionų lėšos miestą pasieks dar šiemet.

Prie mažesnio nei planuota lėšų iš parduodamų sklypų surinkimo prisidėjo ir tai, kad praėjusiais metais keletą sklypų senamiestyje buvo nuspręsta nuomoti, o ne parduoti.

2016 m. nepavyko susigrąžinti ir kai kurių europinių projektų lėšų, tačiau tai ketinama padaryti šiemet.

Kitąmet – rekordas

2017 m. biudžetas, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus bus rekordinis – sieks 203,9 mln. eurų.

"Planuodami trijų metų biudžetus, pagrindinius finansinius srautus nukreipiame būtent į 2017 m.", – pastebėjo direktorius.

Pasak S.Budino, šiemet, jeigu prireiks, planuojama skolintis iš bankų, mat miestas yra fiksavęs itin mažas metines palūkanas.

Per šiuos metus mieste numatoma nemažai investuoti, mat nuo 2018 m. savivaldybės savarankiškai skolintis nebegalės.

Pastebima, kad būsimą biudžetą pastebimai augins ir numatomos gauti ES lėšos.

"Mes išeiname į tą tiesiąją, kada turime iki 2020 m. paimti Klaipėdos miestui skirtas europines lėšas ir tą, ką duos ministerijos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Šiais metais tikimasi surinkti ir daugiau gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčio, prognozuojamas ir pajamų iš vietinių rinkliavų augimas.

A.Špučienės teigimu, jau keletą metų uostamiestyje stebimas augantis mokesčių surinkimas.

Baugina permainos

Pastebima, kad ambicingus planus šiems metams užsibrėžiantį uostamiestį ir kitas savivaldybės kiek baugina šalies valdžios numatomi pokyčiai, kai iš savivaldybių gali būti atimtos surenkamos viršplaninės lėšos.

"Susidaro toks vaizdas, kad norima padaryti šiek tiek daugiau lygiavos nei buvo iki šiol – surinkti viską į vieną krūvą ir tos savivaldybės, kurios turi geresnį surinkimą ir geresnį ekonominį potencialą, turės labiau dalintis su tomis, kurios nesugeba to surinkti ir neūkiškai vykdo savo veiklą", - apibendrino S.Budinas.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, toks valdžios sumanymas baugina panašiai, kaip ir prieš kurį laiką svarstyta idėja, jog savivaldybės turėtų kompensuoti PVM už šildymą.

Pastebima, kad svarstoma naujoji tvarka kiek labiau išplėstų savivaldybių donorių ratą, o kai kurių savivaldybių neskatins taupyti ir planuoti.