„Atsargiai, piktas šuo“ – tokiu įspėjimu pažymėto namo gyventojai bei savininkai ne pirmus metus kaunasi dėl rotveilerio Mafo. Siekiantis, kad šio gyvūno name neliktų, bendrasavininkis įvykdė savotišką eksperimentą, kurio rezultatas – miesto tarybos nariai laikosi kategoriškų ir visiškai priešingų nuomonių tuo pačiu klausimu.

Ketina kreiptis į Strasbūrą

Klaipėdiečio pensininko Zigmo Kančiausko pavardė gerai žinoma beveik visiems miesto tarybos nariams, savivaldybės valdininkams, 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnams, Seimo kontrolieriui. Netrukus apie šio žmogaus reikalą gali išgirsti korupcijos atvejus tiriantys pareigūnai Vilniuje, o šią lietuvišką pavardę galbūt pradės mokytis tarti ir žmogaus teisių gynėjai Strasbūre.

65 metų vyras yra parašęs šūsnį skundų į įvairiausias institucijas ir sukaupęs nemažai sveriantį pluoštą lapų su jų atsakymais.

Anūkas bijo rotveilerio

Z. Kančiauskui priklauso viršutinis mūrinuko aukštas, kur yra atskiras butas. Tik tualetas visam namui – vienas, apačioje prie laukujų durų bendrame koridoriuje.

Vyras jau senokai negyvena tėvų namuose, o į jam priklausančią dalį norėtų įleisti nuomininkus.

„Buto apžiūrėti buvo atėjęs ne vienas žmogus. Jiems viskas tiko, tik apsigyventi čia atsisako vien todėl, kad pirmajame aukšte laikomas didžiulis rotveileris. Mažų vaikų turintys žmonės neketina aiškintis, ar šis šuo piktas, ar puola suaugusiuosius, kaip reaguoja į vaikus. Jokie argumentai nuomininkų nesulaiko, jie tiesiog pasako, kad nenori gyventi su didžiuliu šunimi bendrose patalpose, ir išeina“, – pasakojo Z. Kančiauskas.

Šiame bute nenori gyventi netgi neseniai iš Ispanijos į Klaipėdą grįžusi Z. Kančiausko dukra su devynerių metų sūnumi. Vyras pasakojo, kad anūką Ispanijoje išgąsdino šuo, todėl vaikas dabar bijo visų lojančių keturkojų, nesvarbu, ar jis agresyvus, ar taikus.

Butas neša nuostolius

„Prieš keletą metų suremontavau tą butuką. Man tai kainavo apie šešis tūkstančius. Tikėjausi, kad jį išnuomosiu ir kiekvieną mėnesį gausiu bent porą ar tris šimtus litų, tačiau iki šiol nerandu žmonių, kurie sutiktų gyventi būste, kur bendro naudojimo patalpose vaikštinėja suaugęs rotveileris“, – guodėsi Z. Kančiauskas.

Norėdamas, kad name neliktų šuns, vyras apskundė kaimynus. Jis tikėjosi, jog savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams užteks pranešti, kad nebuvo davęs raštiško sutikimo laikyti rotveilerį, ir savininkai bus nubausti.

Tačiau klaipėdietis klydo – tai tebuvo jo kovos pradžia.

Ramioje Jotvingių gatvelėje lankėsi ne viena komisija, pareigūnai bei savivaldybės darbuotojai kalbino Z. Kančiauską ir pirmajame aukšte gyvenančius Eugeniją Raškinienę bei jos gyvenimo draugą Vladimirą Zubrilovą, apžiūrėjo namo kiemą ir nepabūgo pamatyti rotveilerį Mafą.

Augintiniui nešdavo kaulų

Dešimties metų šuo nepuolė nė vieno svetimo, jo pamatyti panorusio žmogaus. Jis net nesulojo, tik smalsiai apuostė ir vizgino savo beuodegį pasturgalį.

„Žinau, kad jis nėra piktas. Pats anksčiau jį glostydavau ir kauliukų atnešdavau. Bet ne apie tai kalba. Mano anūkas bijo šuns, kad ir koks jis būtų, o ir nuomininkai nenori. Tik dėl to ir reikalauju, kad Mafą pasiimtų jo tikrieji šeimininkai – mano brolio Edvardo, gyvenančio Vilniuje, uošvė. Nieko daugiau nenoriu, tik kad name neliktų šuns. Kiek aš galiu nuostolius patirti. Kadangi man priklausančiame bute niekas negyvena, jis yra nešildomas, po žiemos atsilupo tapetai. Mano investicijos nuėjo šuniui ant uodegos“, – piktinosi Z. Kančiauskas.

Šunį auginantys sugyventiniai tikina galvą padėsiantys, bet Mafo neatsisakysiantys, nes jis niekam netrukdo.

„Mes turime visus dokumentus, kaimynų parašus, kad jie sutinka su šuns kaimynyste. O Zigmas neturi teisės kelti reikalavimus, nes čia negyvena, nors ir yra buto antrajame aukšte savininkas. Esmė ne šuo, o brolių santykiai. Neliks šuns, jis sugalvos ką nors kita. Juk buvo komisijos, žiūrėjo, aiškinosi ir visi kaip vienas nusprendė, kad pažeidimo nėra“, – tikino E. Raškinienė.

Mafas gyvena teisėtai

Vartydamas pluoštą oficialių raštų Z. Kančiauskas tikino, kad tikrai ne visi oficialūs asmenys į jo skundus atsakė vienodai.

Apylinkės inspektorius Nerijus Mendelis, jo tiesioginis viršininkas Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Petras Stepanafas, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistės bei vadovė, miesto meras Vytautas Grubliauskas, vicemerai Artūras Šulcas ir Vytautas Čepas, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas įsitikinę, kad Z. Končiauskas yra neteisus, o jo skundai nepagrįsti.

Jų teigimu, rotveilerių veislės šunys nepriskiriami kovinių ar pavojingų šunų kategorijai. Mafas, visų apsilankiusiųjų įsitikinimu, yra taikus ir grėsmės nekelia.

Gyvūnų laikymo taisyklės reikalauja gauti visų name gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą laikyti keturkojį. Namas, kuriame auginamas šuo, priklauso trims broliams, tačiau nė vienas jų ten negyvena, tad esą ir Z. Kančiausko sutikimo nereikia.

Kartodami tuos pačius argumentus visi jie teigia, kad šuo laikomas teisėtai, o jo šeimininkų nėra už ką bausti.

Ragina nenuleisti rankų

Tačiau būrelis kitų oficialių asmenų tikina priešingai.

Z. Kančiausko namuose lankėsi, į reikalo esmę taip pat gilinosi miesto tarybos narys Vytautas Lupeika, Seimo narys Naglis Puteikis, oficialiai ir argumentuotai poziciją dėstė tarybos narė Lilija Petraitienė bei jos kolegė advokatė Zita Šličytė.

L. Petraitienės rašte teigiama, kad „...asmuo gyvenančiu pripažįstamas net dėl būste laikomų asmeninių daiktų. Šiuo atveju pilietis Z. Kančiauskas yra nekilnojamojo turto bendrasavininkis ir name yra ne vienas jo asmeninis daiktas...“, todėl buvo būtinas jo sutikimas laikyti šunį.

Kiti tarybos nariai bei politikai patarė vyrui nenuleisti rankų ir reikalauti bausti kaimynus tol, kol jie pavargs mokėti baudas ir atsikratys augintinio.

Įkvėptas tikinimo, kad yra teisus, bei raginimo nepasiduoti Z. Kančiauskas ketina nenuleisti rankų ir žada skųstis žmogaus teisių saugotojams bei korupciją tiriantiems pareigūnams.

„Ne vienas man atrašė ir žodžiu aiškino – kreipkitės į teismą. Aš žinau, kad bylinėtis brangiai kainuos, o be to, tai visai ne teismo reikalas. Tiesiog turi būti laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių. Va šito ir sieksiu“, – teigė Z. Kančiauskas.