Tyrimai – tik už pinigus?

Aplinkos apsaugos agentūra, viešindama galutinę Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo ataskaitą, ramino, esą nieko baisaus neatskleidė.

Netrukus tokia pat gaida prabilo ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, įrodinėdama, jog po įmonėje "Grigeo Klaipėda" kilusio skandalo iš žvejų surinktose žuvyse nerado teršalų.

Tačiau kaip vertinti tokius faktus, kad gyvsidabrio ir jo junginių parametrai įvairiose žuvyse net 37 kartus viršijo aplinkos kokybės standartus? Arba kaip paaiškinti tai, kad perfluoroktano sulfoninės rūgšties koncentracija jūros vandenyje 700 kartus viršija aplinkos kokybės normas?

"Aišku, kodėl nieko nerasta žuvyse. Todėl, kad dorai niekas viso to netyrė dešimtmečius. Ir dabar neieškojo. Patikrino kelias žuvis, kurios šiandieną gali būti prie Klaipėdos, o rytoj – prie Nidos. Antras momentas – tyrimus atliekantys mokslininkai nepateikia rimtų išvadų. Kai kuriais atvejais jie iš viso neturi duomenų, kokia padėtis buvo Kuršių mariose. Tačiau ir iš to, kas čia pateikta, matau labai blogas tendencijas. Užterštumas yra didelis ir jis metų metais nesikeičia. Tai yra baisu", – pastabas žėrė Jūrų muziejaus biologas, žvejys Remigijus Dailidė.

Jei kelis šimtus puslapių apimantis tyrimas byloja skandalingus faktus, kodėl apie tai garsiai nekalba nei maisto veterinarijos specialistai, nei aplinkosaugininkai?

Viršijimai: Klaipėdos universiteto lektorius A.Kontautas priminė, jog švedai senokai nerekomenduoja valgyti net ir laisvėje sugautų lašišų ir menkių kepenėlių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Todėl, kad tyrimai Lietuvoje daromi tik už pinigus. O aplinkosaugininkai yra neįgalūs. Šiais laikais mokslininkams rūpi tik projektiniai pinigai. Perskaičiau visą ataskaitą ir matau, jog tai yra visiškai šūdinas reikalas. Tendencija – labai bloga", – nuomonę išsakė R.Dailidė.

Palangos pliažuose – alavas

Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo buvo tirtas nuo 2012 iki 2017 m.

Remtasi ir epizodiniais ankstesnių metų tyrimais. Buvo aiškintasi ir sunkiųjų metalų kiekiai žuvyse bei moliuskuose.

Vieno pavojingų metalų, kadmio, momentiniai koncentracijų padidėjimai vandenyje fiksuoti nuo 2012 m.

2013 m. taip pat užfiksuotas šio metalo padidėjęs kiekis Kuršių marių vandenyse. O štai 2014 m. jo rasta net atviroje Baltijos jūros smėlėtoje pakrantėje. Nuo 2015 m. esą tokių drastiškų koncentracijos didėjimų nebuvo rasta.

2017 m. Klaipėdos uosto prieigose fiksuoti vidutiniai metiniai naftos angliavandenilių kiekiai, viršijantys nustatytą aplinkos kokybės standartą.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie priskiriami pavojingų medžiagų grupei, jūroje aptikti 2015 m. Būtingės naftos terminalo rajone.

O štai jūroje, ties vieta, kur buvo laidojamas iš uosto akvatorijos iškastas gruntas, aptikta padidėjusios alavo organinių junginių koncentracijos.

Beje, šio metalo jūros vandenyse aptikta ir netoli Palangos. Aplinkosaugininkai šių junginių patekimą į jūrą sieja su miesto buitinių nuotekų išleidimu.

Normą viršijo 700 kartų

Tačiau didžiausią nerimą kelia jūros ir Kuršių marių vandenyse aptinkamų ftalatų koncentracijos.

Ftalatai – vieni gausiausiai naudojamų medžiagų plastiko gamyboje bei chemijos pramonėje, tokioje kaip dažų, klijų, dangų bei kosmetikos, žaislų gamybos sektoriuje.

Ir kodėl visi tyli? O ką švedai pasakytų, sužinoję tokius duomenis? 700 kartų viršijamos aplinkos kokybės normos, ir visi tyli?

Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasi maisto grandinėje, gali sukelti onkologines ligas, veikia imuninę sistemą, sukelia nevaisingumą.

Atliekant tyrimus Baltijos jūroje 2010–2011 m., nustatyta, kad ftalatų koncentracija siekė 3,8 μg/l ir beveik 3 kartus viršijo ribinę vertę.

Normų viršijimai fiksuoti visą tyrimų laikotarpį, nuo 2012 iki 2017 m. Patys aplinkosaugininkai aiškina, kad šie teršalai į jūrą patenka su upių vandeniu.

Perfluoroktano sulfoninė rūgštis, kuri naudojama kaip paviršiaus aktyvioji medžiaga pramoninio ir buitinės paskirties valymo priemonėse, grindų blizgikliuose, metalų apdirbimo pramonėje, pneumatinių prietaisų skysčiuose, kaip vandens ir alyvos repelentas apdorojant audinių ir odos paviršius, taip pat aptikta jūroje.

2015–2016 m. tiriant jūros vandenį, šios medžiagos koncentracijos, viršijančios normas, fiksuotos tiek priekrantės vandenyse, tiek ir teritorinėje jūroje.

Aukščiausia šio nuodo koncentracija, beveik 700 kartų viršijanti aplinkos kokybės standartą, užfiksuota pietinėje teritorinės jūros dalyje, netoli Rusijos pasienio ir ten eksploatuojamos naftos gavybos platformos.

Iš 90 ištirtų mėginių net 69 vandens mėginiuose šios medžiagos koncentracijos viršijo nustatytą aplinkos kokybės standartą.

Ką pasakys švedai?

"Juk tai yra skandalas. Ir kodėl visi tyli? O ką švedai pasakytų, sužinoję tokius duomenis? 700 kartų viršijamos aplinkos kokybės normos, ir visi tyli?" – klausimus bėrė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos darbuotojas, ichtiologas Antanas Kontautas, dienraščio "Klaipėda" žurnalistų paprašytas paanalizuoti paskelbtus duomenis.

Antanas Kontautas / Asmeninio archyvo nuotr.

Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo ataskaitos nepanoro viešai komentuoti nė vienas mokslininkas, į kurį kreipėsi žurnalistai.

"Perfluoroktano sulfoninė rūgštis būdavo naudojama pramonėje. O kur dar visi kiti sunkiųjų metalų viršijimai. Ką visa tai sako? Turime itin pavojingą kokteiliuką. O tai, ką turime jūros dugne, iš viso piešia itin liūdną vaizdą", – pabrėžė A.Kontautas.

Dange teka antibiotikai

Aiškėja, kad į jūrą ir Kuršių marias miesto nuotekų sistemomis teka galybė farmacinių junginių – diklofenakas, ciprofloksacinas, amoksicilinas, antibiotinės medžiagos, hormoniniai preparatai. Jų aptikta ne tik jūros mėginiuose, bet ir Dangėje.

Dvejus metus iš eilės buvo imti specialūs mėginiai Kuršių mariose, Klaipėdos sąsiauryje, jūroje, Dangėje, Tenžės upelyje. Tiek žiemą, tiek vasarą pusėje mėginių buvo aptikta farmacinių medžiagų.

Į stebėjimo sąrašą įtrauktas antibiotikas eritromicinas, kaip ir karbamazepinas, aptiktas visuose vandens telkiniuose.

Klaipėdos sąsiauryje klaritromicino, diklofenako, ibuprofeno, metoprololio ir paracetamolio koncentracijos buvo didesnės žiemą, tikėtina, kad dėl ligų sezono.

Aplinkosaugininkai tyrė ir jūros dugno būklę bei konstatavo: Lietuvos jūrinių vandenų cheminė sudėtis neatitinka geros būklės.

Dangės žiotyse buvo fiksuota padidinta alavo ir ftalatų tarša.

"Aišku viena: vandenį teršia pramonė. O išleidžiamos nuotekos nevalomos. Trys parametrai parodo visą šį šūdiną reikalą – didžiulės azoto koncentracijos, kurios metų metais nemažėja, fosfatai ir sunkieji metalai. Pramonė nuleidžia į vandenį viską", – įtarė R.Dailidė.

Žuvyse – gyvsidabris

Pavojingų sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabrio, kadmio ar švino, tyrimai buvo reguliariai atliekami upinių plekšnių, strimelių raumenyse ir kepenyse, dvigeldžių moliuskų midijų, makomų ir dreisenų minkštuosiuose audiniuose.

"Tiriamuoju laikotarpiu tyrinėtų žuvų raumenyse buvo nuolat nustatomi gyvsidabrio viršijimai (20 μg/kg drėgno svorio) tiek teritorinėje jūroje, tiek teritorinės jūros žvejybos plotuose", – konstatuota aplinkosaugininkų ataskaitoje.

Tyrime pateiktoje lentelėje nurodoma, kad dalyje tyrimų gyvsidabrio koncentracijos žuvyse 37 kartus viršijo aplinkos kokybės standartą.

Tyrimai: mokslininkai ne pirmus metus konstatuoja, kad Dangės upe į marias teka diklofenakas, ciprofloksacinas, amoksicilinas, antibiotinės medžiagos, hormoniniai preparatai. (Klaipėdos universiteto nuotr.)

A.Kontautas neslėpė nuostabos, regėdamas tyrimų ataskaitoje žymą, jog gyvsidabrio kiekiai 37 kartus, o švino koncentracija 14 kartų viršija aplinkos kokybės standartą.

"Jei 37 kartus viršija normas, tai yra skandalas. Bet tyrėjai rašo, kad tik viršytas aplinkos kokybės standartas. Labai įdomu, pagal kokius standartus gyvename?" – klausė A.Kontautas.

Pusėje mėginių – švinas

Didesnės kadmio koncentracijos rastos teritorinėje jūroje esančių midijų minkštuosiuose audiniuose, o švino aptikta pusėje žuvų mėginių.

Net 90 proc. imtų mėginių aptikta bromintų difenileterių. Ši medžiaga minima ir Dangės upės žiočių tyrime.

Patys aplinkosaugininkai aiškina, kad brominti difenileteriai, alavo organiniai junginiai, nonilfenoliai yra būdingos medžiagos popieriaus ir medienos plaušų ir kartono, baldų gamybos procese.

Daugiau nei trečdalyje tirtų moliuskų mėginių nustatyti švino koncentracijos viršijimai.

Apie pavojus tyli

Ar matant duomenis, kad plekšnėse, menkėse, ešeriuose, strimelėse, atlantinėse silkėse mokslininkai aptinka pavojingų metalų, kam nors gali kilti apetitas ragauti šių žuvų?

"Kas yra mitybos grandinės gale? Žmogus. Vadinasi, visa tai mes kuo puikiausiai suvalgome. Sunkieji metalai turi tendenciją kauptis. Suvalgius silkės gal ir nenumirsi, bet po daugelio metų pasekmės gali būti liūdnos. Metalai kaupiasi kepenyse, raumenyse, poodiniame sluoksnyje. O visai tai gresia onkologinėmis ligomis. Ftalatai iš viso labai pavojingi, jie geba patekti į mūsų kraują. Mikroplastiką suprantame kaip šiukšlę, o iš tiesų tai yra molekulinis lygmuo, nes visi polimerai tirpsta. O jei jų jau randame žuvyse, tai yra labai didelis pavojus", – tikino R.Dailidė.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis prisiminė, kad prieš kelis dešimtmečius tarp mokslininkų vyravo versija, jog ruoniai, kurie taip pat yra mitybinės grandinės viršuje, nyko dėl sunkiųjų metalų sankaupų organizmuose.

"Buvo manoma, jog ruonės patiria savaiminius abortus dėl metalų, ftalatų poveikio, kurie daro įtaką reprodukcinei sistemai. Tačiau šiuo metu ruoniai žūva tik žvejų tinkluose", – pastebėjo E.Paplauskis.

Išvalyti nepajėgia

"Ką turėtume daryti? Pirmiausia turėtų būti išspręstas nuotekų valymo klausimas. Sunkiųjų metalų jokie biologiniai valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti. Ftalatus dar galima būtų sugaudyti, tačiau į nuotekas neturėtų būti išleidžiamas joks plastikas, kaip nutiko Vilniuje", – kalbėjo R.Dailidė.

Jo išsakytą nuomonę tik patvirtina vienas teismo sprendimas.

Pernai teismas nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl 670 eurų baudos, kurią gavo viena įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotoja. Šią nuobaudą moteris skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas surašė įmonės darbuotojai administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad įmonės "Klaipėdos vanduo" miesto nuotekų išleistuve į Kuršių marias aptiko nerimą keliančių teršalų.

Išleidžiamose nuotekose nustatyta Di (2-etilheksil) ftalato, 4-nonilfenolio (šakotojo) ir nonilfenolių (techninis mišinys), kurie nenumatyti įmonės "Klaipėdos vanduo" turimame taršos leidime. Konstatuota, kad išleidimuose buvo viršytos nustatytos normos, užterštos Kuršių marios.

Byloje dalyvavęs žinomas uostamiesčio advokatas Osvaldas Martinkus teisme įrodinėjo, kad bausti darbuotojos nėra už ką, nes aplinkosaugininkai ftalatus nustatinėjo mėginius imdami plastiko tara.

Teismą įtikino advokato argumentai, ir bauda buvo panaikinta. Tačiau byloje – duomenys apie realią situaciją miesto komunalinių nuotekų valykloje.

Pagal šios valyklos projektinius parametrus ji skirta valyti tik keturių rūšių teršalus: skendinčias (suspenduotas) medžiagas, organines medžiagas, bendrą azotą, bendrą fosforą. Ši nuotekų valykla nėra skirta ir nevalo jokių kitų teršalų.

"Turimomis žiniomis, šiuo metu nėra sukurta veikianti technologija, kuri iš komunalinių nuotekų valytų fenolius ir ftalatus. Tokios nuotekų valyklos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje", – teismui pateiktoje medžiagoje pažymi vandentiekininkai.

Atsakymų nėra

Visuomenininkai tikina, kad klaipėdiečiai iki šiol dar laukia ne tik atsakymų dėl įmonės "Grigeo" skandalo, bet ir rodo pirštu į daugybę kitų taršių įmonių, kurios veikia mieste ir aplink jį.

"Mes turime neatsakytų klausimų. Klaipėdos krašte veikia ne tik kelios baldų gamybos įmonės, kuriose naudojami lakai ir kitos medžiagos, bet ir stambūs plastiko granulių gamintojai šalia Klaipėdos. Iš kur tie ftalatai? Bet aš manyčiau, jog daugiausia šių teršalų galėtų atitekėti iš plastiką perdirbančių įmonių. Yra tokia taisyklė – kuo technologija pigesnė, tuo biznis didesnis", – pastebėjo R.Dailidė.

Duomenys ir faktai

Švinas ir jo junginiai – labai toksiškas vandens organizmams, labai patvarus aplinkoje, kaupiasi organizmų kauluose, toksiškas reprodukcijai, veikia nervų sistemą, trikdo vystymąsi.

Kadmis ir jo junginiai – labai toksiškas vandens organizmams, kaupiasi organizmų kauluose, toksiškas reprodukcijai, sukelia vėžį, apsigimimus.

Nonilfenoletoksilatai ir nonilfenoliai, naudojami kaip priedas plastikuose ir tekstilėje, apdirbant odą, valymo priemonėse – toksiškas reprodukcijai, kaupiasi mitybos grandinėje, kaupiasi organizme, randami motinų piene, veikia endokrininę sistemą.

Di (2-etilheksil) ftalatas, aptinkamas grindų ir sienų dangose (PVC), kaip minkštiklis plastikuose – toksiškas vandens organizmams (reprodukcijai), kenksmingas žuvims, kaupiasi maisto grandinėje, pernešamas dideliais atstumais, potencialus kancerogenas, randamas motinų piene, perduodamas kūdikiams, ardo endokrininę sistemą, neigiamai veikia negimusį kūdikį, kenkia vaisingumui.

Brominti difenileteriai, degumą mažinanti medžiaga, naudojama polistiroliniuose gaminiuose, balduose, tekstilės audiniuose – kaupiasi riebaliniame vandens organizmų audinyje, kaupiasi mitybos grandinėje, gamtoje neskyla, labai toksiškas vandens organizmams, paukščiams, toksiškas reprodukcijai.

Gyvsidabris linkęs kauptis organizmuose – žinoma, kad žuvys gali sukaupti gyvsidabrio net iki 3 tūkst. kartų daugiau, negu jo yra vandenyje. Ypač nuodingi organiniai gyvsidabrio junginiai, jie sukelia apsinuodijimus. Organiniuose junginiuose esantis gyvsidabris žmogaus organizme paplinta po visus organus, tačiau daugiausia susikaupia galvos smegenyse, pažeidžia nervų sistemą. Taip pat kaupiasi kraujo eritrocituose.

Gyventojų sveikatos sutrikimai dėl apsinuodijimo gyvsidabriu buvo pavadinti Minamatos liga pagal kaimą Japonijoje, kuriame mirė daugybė žmonių, valgę žuvis, kaupusias gyvsidabrio junginius dėl šalia veikusios pramonės. Nutekamuosiuose vandenyse buvo gyvsidabrio oksido, kuris vandenyje virto metilgyvsidabriu. Šis junginys susidaro dėl jūrų ir ežerų dugne besivystančių bakterijų, kurios neorganinį gyvsidabrį paverčia į organinį metilgyvsidabrį.