Malkų įlankoje – vaizdai lyg po ekologinės katastrofos. Kuršių marių pakrantę šalia Vakarų laivų gamyklos padengė naftos teršalai, pasipylę iš įmonėje stovinčio laivo.

Paaiškinti negali, nes švenčia

Pirmieji juodas dėmes pamatė įlankoje mėgstantys žvejoti vyrai. Netoli Tarptautinės perkėlos ant vandens buvo matyti riebios dėmės, pakrantėje stūksojo išmesti juodų naftos produktų gabalai.

Spėjama, kad teršalai pasklido iš kitoje Malkų įlankos pakrantėje stovinčio danų laivo "Queen of Scandinavia". Keleivinis laivas stovėjo prie 130 krantinės, kurios operatorius – laivų remontu ir statyba užsiimanti Vakarų laivų gamykla.

Bendrovės, prie kurios krantinių stovėjo laivas, atstovai situacijos paaiškinti negalėjo. Vakar jie buvo užsiėmę svečių priėmimu, nes kaip tik tą dieną, kai buvo renkami teršalai, Vakarų laivų gamykloje vyko iškilminga laivo "Windlift 1" vardo suteikimo ceremonija.

Išsiliejo tepalai?

Apie teršalus buvo pranešta dar antradienį. Laivas iš vienos pusės buvo aptvertas bonais. Tačiau srovė ir vėjas teršalus nunešė iki kitos Malkų įlankos pakrantės – Smeltės pusiasalio.

Vakar teršalus nuo vandens paviršiaus dar sėmė specialus naftos surinkimo laivas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Naftos surinkimo ir povandeninių darbų skyriaus viršininkas Aleksandras Nikitinas aiškino, jog ant vandens dėmių jau buvo likę nedaug. Tačiau pakrantė, žolynai buvo dar neišvalyti.

Spėjama, kad į marias išsiliejo apie 20–30 litrų tepalų. Tačiau teršalų gali būti gerokai daugiau – tikslesnės išvados, tepalų kiekis ir jų išsiliejimo priežastis bus patvirtinta po tyrimo.

Žuvis traukia iš teršalų

Aplinkos apsaugos agentūros apie įvykį sužinojo antradienio vakarą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra pradėjo tyrimą dėl aplinkos teršimo.

Aplinkosaugininkai piktinosi, kad tai ne pirmas atvejis, kai Kuršių marios teršiamos dėl uosto veiklos.

Už aplinkos teršimą laivo savininkams gresia bauda iki 50 tūkst. litų bei žalos atlyginimas. Kiekvienu atveju suma nustatoma pagal avarijos mastą, padarytą žalą gamtai.

Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojas Vidmantas Tilvikas teigė, jog dalis teršalų, esant ganėtinai aukštai oro temperatūrai, galėjo išgaruoti, nuskęsti.

Pasklidę teršalai ypač kenkia vandens gyvūnams. Anot aplinkosaugininko, Malkų įlankoje labai žuvingos vietos, čia dažnai būriuojasi žvejai. V.Tilvikas teigė matęs, kad mėgėjai laimikius traukia ir iš nafta užteršto vandens.

Mėgsta nuslėpti

Aplinkosaugininkas patvirtino, jog dėl gamybos ir kitokios uosto veiklos tokių atvejų vis dar sunku išvengti.

"Valant dažus, atliekant kitus remonto darbus, ypač pučiant stipresniam vėjui, įvairiomis medžiagomis teršiama uosto akvatorija. Po korpuso valymo dulkės sėda ant vandens, o vėliau skęsta. Iš dokų sklinda teršalai. Tai nėra tokie jau reti atvejai", – tikino V.Tilvikas.

Jis tvirtino, jog laivų statybos ir remonto įmonei skiriamas didesnis aplinkosaugininkų dėmesys.

"Inspektoriai beveik kiekvieną dieną apvažiuoja uostą, nes ne visada mums pranešama apie jau įvykusius incidentus. Nori nutylėti ir mano, kad niekas nepastebės. Ypač jei kas nors atsitinka naktį", – kalbėjo V.Tilvikas.

Šiuo atveju, jei tyrimas patvirtintų, jog iš laivo išbėgo tepalų, kalti būtų laivo savininkai. Už tokio įvykio slėpimą įmonei taip pat gresia baudos.

Keltas "Queen of Scandinavia" priklauso danų "DFDS" grupės įmonei "DFDS Seaways", vykdančiai keleivinius reisus.

"Queen of Scandinavia" jau nebeplaukiojo reguliariais reisais. Pastaruoju metu jis buvo naudojamas kaip viešbutis ir stovėjo Oskarshamne Švedijoje.

1981 metais statytą laivą ketinta parduoti už 175 mln. Danijos kronų (apie 82 mln. litų). Tačiau pirkėjas negalėjo įvykdyti sutarties sąlygų dėl mokėjimo, ir pardavimas buvo atšauktas. Klaipėdos uoste laivas laukė kito pirkėjo.

Pasak "DFDS Lisco" atstovų, keltas dvi savaites stovi Klaipėdoje, nes čia ši paslauga pigesnė nei Danijoje.