Dėl sergančių vaikų panikuojantys tėvai užplūdo ligoninę. Išgąsdinti mirtinų gripo komplikacijų, nuo kurių Kaune mirė dvylikametė, kai kurie jų reikalauja nedelsiant paguldyti vaiką į stacionarą.

Ligoninė perpildyta

Augantis sergamumas virusinėmis infekcijomis ir gripu sukėlė paniką tarp tėvų. Apeidami savo šeimos gydytoją ar pediatrą, jie važiuoja tiesiai į Klaipėdos vaikų ligoninę.

Tad pastarosiomis savaitėmis ligoninės Priėmimo skyrius perpildytas. Per parą paguldomi rekordiniai skaičiai vaikų: praėjusią naktį tokių buvo 41, prieš tris dienas – 46.

Praėjusią savaitę paguldytų pacientų skaičius per parą perkopdavo net 50, kai įprastai kasdien į ligoninę patekdavo vidutiniškai nuo 10 iki 15 vaikų. Tik ambulatorinių pacientų kasdien buvo sulaukiama keliomis dešimtimis daugiau.

Dabar situacija klostosi atvirkščiai: paguldoma gerokai daugiau vaikų, nei jų kreipiasi ambulatoriškai.

„Tragedija, nebeturime kur guldyti vaikų“, – susiklosčiusią situaciją apibūdino Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

Sutalpinti visus sergančius vaikus nepadeda net tam tikri laikini pokyčiai: nuo sausio vidurio atsisakyta visų planinių operacijų, uždarytas Neurologijos skyrius, kur dabar guldomi tik „ekstriniai“ ligoniai, o Chirurgijos skyrius sujungtas su Traumatologijos.

Aplenkia šeimos gydytoją

Ligoninė perpildyta ne tik dėl sergančių vaikų gausos. Nemažai tėvų panikuoja, baimindamiesi galimų gripo komplikacijų.

Kai kurios mamos, atvežusios vaiką į ligoninę, net neabejoja, kad jis serga meningokokine infekcija arba plaučių uždegimu.

Pastebima tendencija, kad vos susirgus vaikui tėvai iškart važiuoja į ligoninę, aplenkdami šeimos gydytoją ar pediatrą. Tokie pacientai sudaro didžiąją dalį besikreipiančiųjų.

Kaip pastebi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Diana Vaitkevičiūtė, dalis tėvų tik panikuoja, o dalies skundai yra pagrįsti.

Komplikacijos pasirodo ne iškart

Nepaisant to, ligoninės vadovės pabrėžė, kad tėvai pirmiausia turėtų kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją. Būtent jis turėtų nukreipti į stacionarą, jeigu kyla įtarimų dėl galimų komplikacijų ar kitų sveikatos sutrikimų.

„Kai masiškai visi važiuoja į Priėmimo skyrių, praktiškai neįmanoma atrinkti, kuris serga viena ar kita liga. Pirmąją parą tyrimai dažniausiai nieko nerodo, tad nė vienas gydytojas negali prognozuoti, ar gripas bus įprastas, ar su komplikacijomis“, – paaiškino D.Vaitkevičiūtė.

Pasak gydytojos, į ligoninę visada guldomi gripu užsikrėtę lėtinėmis ligomis sergantys vaikai. Jiems sunkiau įveikti virusą arba dėl gripo gali paūmėti kitos ligos.

Dalį ligoninėje gydomų vaikų sudaro sunkūs ligoniai, kurie kreipėsi prasidėjus gripo komplikacijoms, plaučių uždegimams. Kai kurie pacientai kartu su gripu serga bronchitu, sinusitu, ausų uždegimu ar įvairiais žarnyno uždegimais.

Kaip pastebėjo D.Vaitkevičiūtė, jeigu prieš savaitę ar dvi daugiau sirgdavo mažamečiai, tai šiuo metu sulaukiama įvairaus amžiaus pacientų. Apie pusę jų sudaro mokyklinukai.

Pasitarti bent telefonu

Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tėvams sunerimti reikėtų, jeigu pasikeičia sergančio vaiko elgesys. Įprastai, nukritus temperatūrai, pasijaučiama geriau: geriama skysčių, lengvai užkandama, nėra didelio mieguistumo ar kitų sutrikimų.

Tačiau net jei nukritus temperatūrai vaikas būna mieguistas, trinka sąmonė, skundžiasi galvos skausmu, jei pastebima, kad pasikeitė kosulys, būtina pasitarti su gydytoju.

Gydytojui reikėtų pasirodyti ir atsiradus bėrimui. Nebūtinai šis požymis signalizuoja apie meningokokinę infekciją. Tačiau tik specialistas gali įvertinti, ar tai infekcijos požymis, ar alergija.

D.Vaitkevičiūtė sutiko, kad tėvai nėra medikai ir jiems sudėtinga nuspręsti, kada vaiko būklė blogėja. Būtent dėl šios priežasties ji patarė labiau bendradarbiauti su savo šeimos gydytoju, bent jau pasitarti telefonu.