Suplos 2,6 mln. eurų
Valstybinių institucijų sprendimai toliau siutina klaipėdiečius.
Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbtą viešąjį konkursą vidutinio greičio matuoklių pirkimui, kelyje tarp uostamiesčio ir Palangos vidutinis greitis turėtų būti matuojamas kone kas keturis kilometrus.
Kam to reikia ir ar tikrai šis kelio ruožas baisiausias visoje šalyje, kad prireikė viso miško matuoklių?
Automobilių kelių direkcijos atstovai į šį klausimą negalėjo atsakyti.
Direkcijos paskelbto konkurso sąlygose yra nurodyta, jog šalies keliuose turėtų atsirasti 100 naujų matuoklių.
Naujieji sektoriniai matuokliai šalies keliuose turėtų būti įrengti iki 2020 m.
Šiam pirkiniui direkcija yra numačiusi 2,6 mln. eurų.
Greitį matuos visur
Vienas matuoklis turėtų atsirasti netoli prekybos centro "Ermitažas", antrasis išdygs nepasiekus trečiojo kilometro kelyje Klaipėda–Liepoja, veikiausiai apytikriai ties posūkiu į Tauralaukį ar Kalotę.
Toliau tame pačiame kelyje greitis vėl bus matuojamas nuo 4-ojo kilometro iki 9,6 km. Greičio matavimo ruožas sudarys 5,7 km.
Trečia matuoklių pora išdygs netoli 12-ojo šio kelio ruožo kilometro.
Šioje vietoje dažnokai matomi policijos patrulių ekipažai.
Antras matuoklis bus ties 18,6 kilometro. Greitis bus matuojamas 6,8 km ilgio ruože.
Tiesa, dar neaišku, kuri matuoklių pora bus nukreipta važiuojančių Klaipėdos, kuri – Palangos pusės link.
Beje, dar viena sektorinių matuoklių pora turėtų atsirasti važiuojant nuo Jakų žiedinės sankryžos Dituvos link.
Vienas jų turėtų būti statomas visai prie šalia žiedinės sankryžos, o kitas netoli Rimkų, už 4,8 km.
Ties Dituva, panašu, turėtų išlikti šiuo metu esantis matuoklis.
Sektorinis matuoklis atsiras ir Neringoje. O štai tokius matuoklius, esančius netoli Būtingės, atrodo, ketinama išmontuoti.
Dar viena matuoklių pora turėtų atsirasti kelyje Palanga–Kretinga.
Tarp Vėžaičių ir Plungės taip pat bus matuoklių pora.
Vietoj kelio remonto – ženklas
Tačiau eismo saugumu besirūpinantys valstybinių įstaigų klerkai mažai suka galvas dėl to, jog pirmiausia vertėtų ne apynasrių metodus piliečiams taikyti, o imtis elementarių kelio dangos remonto darbų.
Minėtame kelyje į Palangą kiekvienas vairuotojas susiduria su siaubinga kelio būkle.
Labiausiai automobilių apkrautas kelias į šalies kurortą driekiasi tokiu baisiu ruožu, jog vairuotojai savaime mažina greitį ties maždaug 13-uoju kilometru.
Dažnas suka vairą į antrąją eismo juostą ir šį ruožą įveikia nesilaikydamas taisyklės važiuoti dešiniąja eismo juosta.
Ties šia vieta jau daugybę metų stovi greitį iki 70-ies kilometrų per valandą ribojantis kelio ženklas.
"Taip, geriau ženklą pastatyti, nei kelią suremontuoti", – pastebėjo Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, savo kailiu patyręs, kokia prasta ne tik asfaltuotų, bet ir kone visų Klaipėdos apskrities žvyrkelių būklė.
"Man nesuprantamas toks valstybinių institucijų darbo pobūdis – tik drausti ir riboti. O ką piliečiui duoti, niekas nepagalvoja. Norą įrengti greičio matuoklių mišką aš vadinu noru pasipinigauti", – rėžė G.Vaičekauskas.
Ne prevencija, o biznis
Išgirdęs, kiek matuoklių stovės netoli jo gimtojo miesto, parlamentaras net žagtelėjo.
Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas.
"Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas. Kai buvo pastatyti pirmieji greičio matuokliai, buvo numatyta 20-ies kilometrų tolerancijos riba. Klaipėdos policija gaudavo po 20–40 pranešimų apie pažeidimus per savaitę. Kažkas pamatė, jog jokio biznio čia nebus, tolerancijos ribą nuleido iki 10-ies kilometrų. Tada pradėjo gauti po 170 pranešimų apie pažeidimus", – tikino G.Vaičekauskas.
Seimo narys kėlė klausimą, jei valstybė nori gauti pajamų iš vairuotojų, laikantis pariteto principo, ji turėtų ir suteikti paslaugų tiems patiems vairuotojams.
"Tegul tik man neaiškina, jog tai yra prevencija. Pervažiavęs visą Suomiją tokio miško matuoklių nemačiau. Ten per 200 kilometrų pamatysi vieną matuoklį", – pastebėjo G.Vaičekauskas.
Atrinko pagal metodiką
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas aiškino, jog matuoklių tinklas šalyje statomas ne šiaip, "iš galvos", tam yra nustatyta metodika.
"Kelių direkcija parengė greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms, kad įrengiamos kelių transporto eismo saugos priemonės atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Iki 2020 m. valstybinės reikšmės keliuose iš viso bus įrengta 130 vidutinio greičio matuoklių ruožų ir 70 vietų, kuriose greitį matuos momentiniai greičio matuokliai", – aiškino atstovas spaudai.
Pasak jo, atsižvelgiant į sudarytas eiliškumo nustatymo metodikas, yra patvirtintos greičio matuoklių vietų įrengimo prioritetinės eilės.
"Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikoje aprašytus kriterijus, iš kurių didžiausią įtaką, be kitų metodikoje numatytų kriterijų, turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Tikimasi, kad įrengtos priemonės padės didinti vairuotojų sąmoningumą ir prisidės prie eismo įvykių mažinimo", – metodikas aiškino E.Tamariūnas.
Remontą vis žada
Atsakydamas į dienraščio "Klaipėda" klausimą, kada kelyje Klaipėda–Palanga bus pradėtas kelio dangos remontas, E.Tamariūnas patikino, jog rangos darbų konkursas dar tik bus skelbiamas.
"Magistralinio kelio A13 ruože nuo 11,94 iki 19,05 km planuojamas asfalto dangos paprastasis remontas. Artimiausiu metu bus skelbiamas viešasis pirkimas paprastojo remonto darbams atlikti", – žadėjo direkcijos atstovas.
Tad jau aišku, jog šiemet kelininkų šiame kelyje tikrai dar nebus.
Geriausiu atveju remontas gal ir bus pradėtas kitais metais. Gal.
Susisiekimo ministerijos atstovai dar pernai vasarą viešai paskelbtuose savo komentaruose žadėjo, jog šis kelio ruožas turi būti sutvarkytas 2019 metais.
Kas trukdo kelininkams pagaliau imtis darbų pajūrio keliuose, parodė Valstybės kontrolės ataskaita, viešinta praėjusią savaitę.
Valstybės audito pateiktoje ataskaitoje galima rasti šiurpą keliančių absurdo pavyzdžių.
Aiškindamiesi, kodėl neišduodami arba anuliuojami statybos leidimai, kontrolieriai aptiko, kaip aplaidžiai dirba valdininkai.
Aiškėja, jog kelio Klaipėda–Liepoja mažutis vos 300 metrų ruožas niekaip negalėjo būti suremontuotas dėl nusistebėjimą galinčių kelti priežasčių.
"2016 m. prašymas išduoti statybos leidimą rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja ruožą nuo 43,54 iki 43,84 km teiktas 4 kartus, nes buvo atmestas dėl nustatytų trūkumų (nebuvo surašyti visi projektiniai statiniai, kuriems reikalingas statybos leidimas, neaišku, kas statytojas, nesuvesti duomenys apie poveikio aplinkai vertinimą)", – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
"Esu gavęs 6 eurų baudą ir ją nesiginčydamas sumokėjau. Jei aš, kaip padorus pilietis, turiu gerbti valstybės nustatytas tvarkas, turiu mokėti mokesčius, norėčiau, kad ir valstybė gerbtų pilietį. Visa Lietuva bus nubausta. Visi mes jausimės nubausti, kažkada viršiję greitį, kažkada ne pėsčiųjų perėjoje perėję gatvę. Mano galva, svarbiausia yra vairuoti saugiai. O dabar atrodo, jog egzistuoja vienintelis valstybės užmojis – nubausti visus iš eilės. Net ir keleiviai privalės jaustis kalti", – pastebėjo G.Vaičekauskas.
Naujausi komentarai