Savižudžių keliu pramintas Karklės kelias ir šiandien kelia siaubą dviratininkams. Dažnam klaipėdiečiui, traukiančiam jūros link, tenka manevruoti automobilių grūstyse, rizikuojant bet kurią minutę atsidurti po ratais. Klaipėdos rajono valdžia jau kelerius metus neranda pinigų kelio rekonstrukcijai, tačiau 10 tūkst. eurų lengva ranka atseikėjo "Eurovizijos" dainų konkurso dalyvės suknelei.

Uždraus stovėti

Situacija Karklės kelyje nesikeičia metų metus, nors rekonstrukcijos projektas jau parengtas, gautas net statybos leidimas.

Tačiau problema šiame pajūrio ruože šią vasarą bus sprendžiama paprastai, užtikrintai ir pigiai – abipus kelio bus statomi automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai.

Šį krašto kelią prižiūri ir techninį projektą parengė valstybės įmonė "Klaipėdos regiono keliai". Preliminariais skaičiavimais, jam sutvarkyti reikėtų apie 4 mln. eurų.

Pusę sumos prašoma skirti iš savivaldybės, dalis finansuojama Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

"Projektas jau parengtas, pati savivaldybė pageidavo, kad čia atsirastų dviračių ir pėsčiųjų takai. Būtų įrengtas apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelių buvo projektuota tiek, kiek yra valstybinės žemės", – tikino "Klaipėdos regiono kelių" direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas.

Neranda 2 mln. eurų

"Pinigai šiam projektui skiriami iš kelių priežiūros plėtros programos. Savo projekto daliai mes galėtumėme skelbti konkursą. Klaipėdos rajono savivaldybė turėtų ieškoti lėšų ir galimybių savo dalies įgyvendinimui. Jei rastumėme bendrą sprendimą, būtų galima šį projektą jau pradėti", – aiškino laikinai Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovaujantis Egidijus Skrodenis.

Skaičiuojama, kad rekonstrukcijos darbai galėtų būti pabaigti per vieną sezoną.

"Numatyta įrengti dviračių takus, modernų apšvietimą, todėl tokia kaina ir yra. Be to, reikia iškelti visas požemines komunikacijas. Kitu atveju nebūtų išduotas statybos leidimas", – aiškino E.Skrodenis.

Iš viso planuojama rekonstruoti apie 3 km ilgio kelio ruožą. Vienoje kelio pusėje atsirastų 2,5 m pločio dviračių ir pėsčiųjų takas, o kitoje – pėsčiųjų šaligatvis.

Projekte numatyta, kad rekonstrukcijos metu šalia Karklės kelio turėtų atsirasti dvi automobilių stovėjimo aikštelės.

Klaipėda neprisidės

Klaipėdos savivaldybė, kuri lyg ir turėtų interesų atnaujinant Karklės kelią, nes juo naudojasi daugybė klaipėdiečių, negali investuoti į šį projektą.

"Ji negali įdėti lėšų ne į savo turtą – kelias yra rajono teritorijoje. Iš Europos Sąjungos fondų lėšų sudėtinga gauti, nes šiuo periodu jos gerokai sumažėjo. Europos Komisija nenumato lėšų smulkiems objektams", – pastebėjo E.Skrodenis.

Baiminasi nelaimių

Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė tikino, kad šiuo keliu naudojasi 200–300 vietos gyventojų, juo važiuoja Kunkių, Dargužių kaimo žmonės.

"Tačiau jis yra strateginės reikšmės objektas, nes šiuo keliu vasarą važiuoja visa Lietuva. Juk čia tęsiasi tarptautinė dviračių trasa. Prasideda turizmo sezonas, žmonės žemyną pasiekia keltais, atvyksta autobusais ir dviračių taku keliauja toliau, į Latviją", – kalbėjo seniūnaitė.

R.Bučienė pabrėžė, kad šis kelias reikalingas ne tik poros ar trijų kaimų gyventojams.

"Mes sakome, kad šiuo keliu yra nesaugu važiuoti ne tiek mums, kiek dviratininkams ir atvykstantiems turistams. Mes baiminamės nelaimių, nes jos kiekvieną dieną yra tarsi šalia. Nevertėtų laukti žūčių, kad šis projektas pajudėtų iš mirties taško", – akcentavo R.Bučienė.

Išgelbėtų atominė elektrinė?

Valdininkai pamena, kad naujo kelio statybomis Karklėje buvo pakvipę, kai buvo kuriami Ignalinos atominės elektrinės statybos planai.

Tuomet iš uosto buvo numatytos dvi kryptys stambiems kroviniams, vienas jų – pro Karklę Šiaulių link. Elektrinės statyboms uostu atgabenti įrenginiai, kurie negalėtų keliauti smarkiai apkrautais keliais ar magistralėmis su viadukais ir tiltais, būtų buvę gabenami šiuo keliu.

"Buvo tokia kalba, kad pro Karklę pasuks stambūs kroviniai Ignalinos link. Tačiau atominės elektrinės nuspręsta nestatyti, subliūško ir pažadai", – prisiminė Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius.

Taiko į VIP fondus

Paklaustas, ar tikrai verta biudžeto lėšas leisti "Eurovizijos" dainų konkurso dalyvių aprangai, o ne rajoninių kelių priežiūrai, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas laikėsi nuomonės, kad rajono savivaldybė – viena turtingiausių šalyje ir pinigų viskam užteks.

Tačiau paprašius detalizuoti, kaip bus sprendžiamas Karklės kelio rekonstrukcijos finansavimas, ėmė aiškinti, kad pinigų bus žvalgomasi ne rajono savivaldybės kišenėje.

"Iš finansavimo šaltinių iki 2020 m. mes šiaip taip galime sugraibyti 40 mln. litų (11,5 mln. eurų). Mes, suprasdami, kad šis projektas yra respublikinės reikšmės ir reikalingas ne tik mūsų rajono gyventojams, o visos šalies turistams, parašėme raštą Vyriausybei ir paprašėme, kad savivaldybės dalies finansavimas būtų padengtas iš VIP fondo. Matot, dirbame, nemiegame, ne tik suknelėmis rūpinamės", – išpyškino rajono savivaldybės galva.

Lėšų randa net turguje

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas skaičiavo, kad šiemet iš rajono biudžeto kelių remontui ir priežiūrai tėra skirta 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

"Ir ta suma visiems rajono keliams. Vienais metais turime daugiau, kitais – mažiau. Tačiau ši suma skirta ne tik keliams tiesti, bet ir prižiūrėti. Visų pinigų vieno kelio tiesimui negalime skirti. Kilo mintis kooperuoti ir kitas lėšas. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija taip pat gauna lėšų tokiems darbams. Šiai ministerijai priklausantis Pajūrio regioninis parkas, kaip ir miškininkai, tokių lėšų gauna. Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, prašydami sujungti lėšas, juk šis kelias nėra tik rajono kelias", – kalbėjo S.Karbauskas.

Įmonės "Klaipėdos regiono keliai" direktoriaus pavaduotojas V.Gružas pastebėjo, jog be reikalo rajono politikai aimanuoja, kad kelio rekonstrukcijai turėtų skirti savų lėšų.

"Tai yra netiesa. Ne iš rajono biudžeto, o iš Valstybės kelių direkcijos skiriamų lėšų kelių priežiūrai tokie projektai vykdomi", – replikavo V.Gružas.

S.Karbauskas pastebėjo, kad, pasižvalgius šalies mastu, galima rasti pavyzdžių, kur kyla abejonių, ar tikrai Vyriausybė turėtų švaistyti lėšas.

"Pavyzdžiui, kažkur pastatomas turgus iš valstybės investicinės programos lėšų", – pastebėjo S.Karbauskas.

Savivaldybės administracijos vadovas tikino, kad rajono valdžia rankų nenusiplautų ir projekte dalyvautų, prisidėdama 50 tūkst. eurų.

Įves rinkliavą automobiliams

Kol kas šią vasarą poilsiautojų Karklės kelyje laukia tik nauja automobilių statymo tvarka ir pokyčiai ties Olando Kepure.

Čia ketinama pradėti statyti 29 automobilius ir du autobusus talpinančią stovėjimo aikštelę, todėl Pajūrio regioninis parkas leido išpjauti 90 medžių, trukdančių statyboms.

Atvykstantys į pajūrį bus griežtai kontroliuojami ir automobilius galės pasilikti tik automobilių stovėjimo aikštelėse.

"Norime pasižiūrėti, kaip seksis suvaldyti srautus, koks poreikis stovėjimo vietų. Tuomet galėsime mąstyti apie rinkliavos įvedimą už automobilių stovėjimą. Tačiau tam reikia, kad automobilių aikštelės priklausytų savivaldybei, tik tada galime imti rinkliavą. Pajūrio regioninis parkas mielu noru atiduotų savo aikšteles. Tačiau yra ir privačių aikštelių. Reikia išsiaiškinti, ar gali būti pasirašyta panaudos sutartis", – pasakojo S.Karbauskas.

Siūlo dirbti etapais

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius tikino, kad pernai direkcija kelių tiesimui gavo 250 tūkst. litų (72 tūkst. eurų).

"Už juos buvo pastatytos dvi automobilių aikštelės, kuriose telpa 100 automobilių. Finansuotojas visiems šiems darbams vis tiek yra tas pats – Susisiekimo ministerija. Mes pritartumėme, kad vieno objekto statybai būtų pritraukiamos įvairios lėšos", – prisipažino D.Nicius.

Parko vadovas kėlė idėją, kad iš mirties taško rekonstrukciją išjudintų darbų skaidymas etapais.

"O kodėl ne? Neatmesčiau tokio varianto. Jei bus priimtas sprendimas apmokestinti automobilių stovėjimą, neskubėčiau įrenginėti aikštelėse dangos. Juk reikės skelbti konkursą operatoriui, kitaip tariant, įmonei, kuri rinks rinkliavą, galima pasiūlyti sutarties sąlygas. Sakykime, 25 metams pasirašant sutartį būtų galima prašyti laimėtojo pakloti dangą aikštelėse", – naujas idėjas žėrė D.Nicius.