Automobiliu - per kopas, laužas iš ką tik motoriniu pjūklu nurėžtų pušų, kalnai šiukšlių po išgertuvių. Taip elgiasi naujieji lietuviai, baigiantys supirkti Papės gamtos parke esančias pajūrio žemes.

Kopose - keturračiai

Pirmieji lietuviai Papėje (Latvija) šeimininko žingsniu žengė dar prieš keliolika metų - čia imta pardavinėti prie pat jūros esančias sodybas ir sklypus.

„Nuosavybę čia turi gal šimtas uždarųjų akcinių bendrovių. O latvių gyventojų likę gal vos dvi dešimtys - vasarą suvažiuoja tik daugybė lietuvių turistų. Vietos savivaldybė šiuo užkampiu mažai domisi. Čia tėra vienas aplinkosaugininkas, vienas policininkas. Ką jie dviese gali padaryti?“ - stebėjosi vienas seniausiai čia gyvenančių lietuvių, žinomas psichologas Jonas Rapalis.

Senieji kaimo gyventojai šiurpsta matydami keturračiais per saugomas pilkąsias kopas nardančius "šumacherius".

„Tokius lietuvius aš vadinu buduliais - išgėrę, sintetinį šlamštą meta po kojomis, išsituština čia pat po krūmu ir išvažiuoja. Tokių pasirodo vis daugiau. O iki šiol važiuodavo žmonės, mėgstantys gamtą, o ne su alaus buteliu šlaistytis“, - kalbėjo J.Rapalis.

Papiktino A.Salamakiną

Atostogas dažnai Papėje leidžiantis Seimo narys Algimantas Salamakinas pasakojo, kad pačiam yra tekę stebėti, kaip Papės ežere lietuviai tinklais ir kabliais brakonieriaudavo.

„Tą kartą tuoj pat prisistatė aplinkosaugininkai ir nubaudė lietuvius bemaž kelių tūkstančių litų bauda“, - pasakojo A.Salamakinas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas taip pat šiurpo išvydęs lietuvių kompaniją, benzino pjūklu nusirėžusią pušį ir susikūrusią laužą.

„Tokių vandalų visuomet pasitaiko bet kurioje tautoje. Tai, kad elgiamasi nepadoriai, tikrai buvo matyti. Tačiau siautėja jaunimas, tokius vadinu laukinio turizmo mėgėjais - atvažiuoja motociklais per kopas ir palieka tik šiukšlių“, - stebėjosi A.Salamakinas.

Poilsį Papėje iki šiol rinkosi daugybė žinomų lietuvių. Be Seimo narių, „Rietuvos“ poilsio bazėje, kur poilsio namelius turi Lietuvos kelininkų bendrovės, mėgdavo poilsiauti Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius, Medicininio audito inspekcijos vadovė Ramunė Navickienė.

„Papę mėgsta intelektualūs žmonės. Matydavau buvusį Kauno apskrities viršininką, dabartinį Kauno rajono vicemerą Petrą Mikelionį, dainininkę Sati esu matęs poilsiaujant“, - prisiminė A.Salamakinas.

Siūlosi būti reindžeriais

Papės gamtos parko vadovas Ints Mednis pripažino, kad pajėgų kovai su lietuvių chuliganais iš tiesų trūksta.

„Ne kartą prašėme savivaldybės spręsti šią problemą. Tačiau nėra jokios reakcijos. Patys vos spėjame - po ilgųjų savaitgalių Papės parkas būna nukrautas didžiulėmis šiukšlių krūvomis“, - kalbėjo I.Mednis.

Parko vadovas pastebėjo, kad 51,7 tūkst. ha ploto teritoriją tenka prižiūrėti jam vienam.

J.Rapalis parko atstovui pasiūlė organizuoti savanorių komandą.

„Apie tai esu kalbėjęs su vietos valdžia, siūliau jiems įteisinti fotografiją, kaip pažeidimo įrodymą. Užtenka nufotografuoti nevietoje stovintį automobilį, kad būtų galima nubausti“, - svarstė J.Rapalis.

Lietuvis Papės gamtos parko atstovui pasiūlė vietos gyventojų pagalbą.

„Galima surasti savanorius reindžerius. Čia aplink normalūs žmonės. Va antai telekomunikacijų bendrovės direktoriaus sodyba, ten toliau - leidyklos vadovas įsikūręs. Keli rimtesni vyrai galėtumėme apvažiuoti teritoriją. Nesunku juk nufotografuoti pažeidėjus ir pranešti, kad policija tokiems baudą išrašytų“, - idėją dėstė J.Rapalis.

Baudų nepaiso

I.Mednis pripažino, kad lietuviai, radę prie automobilio stiklo paliktą baudos kvitą, neretai jį išmeta.

„Latviams nė į galvą neateitų taip pasielgti, - nesumokėjęs baudos, negalėsi gauti automobilio techninės apžiūros talono. Lietuvis nusipjauna, nes sienų kontrolės nebėra“, - aiškino I.Mednis.

Miegoti - ant smėlio

Anksčiau intelektualų ir turtingesnių lietuvių lankyta Papė vis labiau atrandama ir kitų lietuvių.

Tačiau šis reiškinys ne itin džiugina svečių namų ir viešbučių savininkus. Pigios nakvynės ištroškusieji viešbučius apsuka ratu.

„Viskas. Teks uždaryti kavinę ir viešbutį. Nakvynė palapinėje ir alus vakare - daugiau nieko dabartiniam turistui nereikia. Čia vienintelė kavinė veikė. Tačiau tam, kad visus metus šildyčiau 30 vietų viešbutį, turiu sumokėti 5 tūkst. už malkas, dar 3 tūkst. litų - už dujas“, - skundėsi vietos gyventojas Efimas Levinas.

Tik keturis mėnesius per metus galintis dirbti verslininkas tikino, kad šalia viešbučio nusidriekęs kempingas visuomet pilnas lankytojų.

„Dviem žmonėms vieta palapinei kainuoja 25 litus parai. O dvivietis kambarys viešbutyje atsieitų 100 litų. Tačiau net ir kempingas daugeliui per brangus, jaunimas važiuoja miegoti į kopas“, - apgailestavo vyras.

Šalia antrus metus veikiantis kitas kempingas taip pat vasarą neatsigina turistų. Už ES lėšas įrengta poilsinė turistams nakvynę siūlo už 15 litų. Tiek kainuoja vieta palapinei plius po 7,5 lito nuo kiekvieno suaugusio žmogaus, vaikui nakvynė - 5 litai. Mikroautobusui vieta kainuoja 25 litus.

Kempingo savininkas Gundars Vitols aiškino, jog lankytojams kitąmet ketinama įrengti papildomų dušų ir tualetų.

„Mūsų klientas - trisdešimtmetis lietuvis su šeima. Nežinia, kokia bus vasara, tačiau turime pripažinti, kad mus gelbsti vis dėlto lietuviai“, - pastebėjo G.Vitols.

Gamtą papuoš klinkeriu

Dar viena bėda latviai vadina akiplėšiškas naujųjų lietuvių statybas kuo arčiau pajūrio apsaugos zonos.

Prieš kelis metus Lietuvos verslininko statomi kotedžai iškilo vietoj anksčiau čia buvusių bendrovės "Akmenės cementas" poilsio namelių.

„Vos 200 metrų nuo jūros šalia priekopės pušyno esančiame daugiau nei 2 hektarų ploto sklype iš viso turėjo būti 13 kotedžų. Kilus skandalui ir statybas puolus tikrinti inspektoriams, jos sustojo. Tačiau statytojai aiškina, kad visus dokumentus turi“, - stebėjosi I.Mednis.

Vos už pusantro kilometro - kitame kaimo gale kitas lietuvis išsistatė trijų aukštų namą etnografinio kaimo pašonėje.

„Štai vienas naujasis lietuvis už poros dešimčių metrų nuo saugomo etnografinio kaimo išsikėlė trijų aukštų namą ir apkals jį klinkeriu. Latvijoje analogų neturintis etnografinių sodybų kompleksas turės štai tokią kaimynystę. Tas pats būtų, jei Mingės kaime pas mus kas nors blokelių trobą pasistatytų. Nesuprantu, kaip latviai su tokiais susitvarkyti negali?“ - piktinosi J.Rapalis.

I.Mednis užsiminė, kad detalusis planas ir leidimai lietuviui parūpinti buvusio savivaldos ministro žmonos architektės dėka.

Namo langai - į jūrą

Dar kiek tolėliau nuo pagrindinio Papės kaimo kelio, faktiškai prie pat senkopės, kitas lietuvis susirentė poilsinę.

„Pradžioje savivaldybė davė leidimą čia statyti. Tačiau mes kreipėmės į teismą, o šis konstatavo, kad statyba negalima. Tačiau čia juk ne lietuvio problema, klausimas - kieno interesus gina savivaldybė?“ - svarstė I.Mednis.

Esą, sustabdžius statybas, bus leista užkonservuoti statinį. Po tokio sprendimo lietuvis užklojo stogą, įdėjo langus ir faktiškai užbaigė statinį. Priartėjus prie šios sodybos kopose, žurnalistai išvydo suraitytą užrašą - "Praėjimo nėra. Minos".

"Neįtikėtina, kad ne latviai, o lietuviai taip įžūliai stato ant paties jūros kranto", - tikino Papės gamtos parko vadovas.