Klastinga Baltijos jūra šį sezoną jau pasiglemžė rekordinį skaičių gyvybių. Gelbėtojai įsitikinę: dėl to kaltos ne tik srovės ar bangos, bet ir beprotiškas poilsiautojų elgesys.

Jūra šiemet klastingiausia

Šiandien ir rytoj tūkstančiai žmonių vėl patrauks prie jūros. Praėjus savaitei po juodojo šeštadienio dalis jų vėl pamirš apie bangose tykantį mirtiną pavojų.

Šį sezoną Baltijoje nuskendo 17 žmonių, 8 iš jų - praėjusį šeštadienį. Šį sąrašą gali papildyti dar ir pirmadienio vėlų vakarą iš jūros ties Ošupio taku giminaitės ištrauktas 48 metų vilnietis. Ar vyriškis nuskendo, ar mirė dėl sveikatos problemų, paaiškės po ekspertizės.

Ir dar tik rugpjūčio pradžia - pastarąjį mėnesį tokių nelaimių paprastai įvyksta daugiausiai. Šiltas vanduo ir didelės bangos lyg magnetas traukia žmones.

Pernai Baltijos jūroje nuskendo 16 žmonių.

Beveik visi, kurių gyvybes šiemet pasiglemžė bangos, maudėsi neprižiūrimuose, vadinamuosiuose laukiniuose paplūdimiuose, neleistinose vietose ar kabant raudonai vėliavai. Didžioji dalis nuskendusiųjų - atvykėliai iš kitų miestų.

Gelbėtojai tikriausiai nebesuskaičiuoja, kiek iš vandens teko ištraukti ėmusių skęsti žmonių. Šiemet jų skaičius siekia šimtą.

Dešimt metų Palangos pajūryje dirbantis dabartinis kurorto gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas tvirtino, jog nė vienais metais jūra nebuvo tokia audringa ir joje nebuvo tiek skirtingų stiprių povandeninių srovių kaip šiemet.

„Baltija klastinga. Joje labai daug duobių, didelės bangos. Jos čia prasideda du trys metrai nuo kranto, kai kitose jūrose - tik už 40-50 metrų. Be to, kitose jūrose bangos meta tik į krantą, o ne traukia į gilumą. Pavyzdžiui, Turkijoje net norėdamas nenuskęsi, nesvarbu, ar moki plaukti, ar ne. Tave laiko druskos prisotintas vanduo. Baltijos jūros druskingumas mažas, o vandens gylis didelis“, - aiškino J.Pirožnikas.

Per lavoną - į bangas

Kita priežastis, dėl kurios šiemet ypač daug nelaimių paplūdimyje, - neprognozuojamas poilsiautojų elgesys. Į pajūrį atvykusieji nekreipia dėmesio nei į gelbėtojų įspėjimus, nei į raudoną vėliavą.

Anot Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo stoties viršininko Virginijaus Urbono, neretai poilsiautojai ne tik koneveikia iš vandens atėjusius išvaryti gelbėtojus, bet ir kimba šiems į gerkles.

J.Pirožniko teigimu, didžiausią dalį nelaimių - net 95 proc. - lemia alkoholis. Gelbėtojų vadas neslėpė, jog poilsiautojų elgesys stebina, piktina, o gyvybės nevertinimas kelia siaubą.

„Išvarai žmones iš jūros prie tilto, kur maudytis draudžiama, o po kelių minučių jie vėl ten pat papuola į nelaimę. Šeštadienį dėjosi nesuvokiami dalykai. Išgelbėjus vandens prigėrusią trejų metų mergaitę, kurią reikėjo reanimuoti, motina atsisako važiuoti su medikais, lieka maudytis, kol pastarųjų pagalbos prireikia pačiai. Mačiau, kaip žmonės lipo į jūrą per ant kranto gulintį lavoną, kuris dar nebuvo išvežtas į morgą, ir maudėsi. Siaubas. Turi būti prigėręs, kad taip elgtumeisi“, - baisėjosi J.Pirožnikas.

Pervertina savo jėgas

Gelbėdami nedrausmingus poilsiautojus, gelbėtojai rizikuoja ir patys.

„Ne kartą buvo - lipi ant vandens motociklo, o banga tave numeta. Tačiau poilsiautojai nelipa iš vandens ir mėgaujasi maudynėmis. Jie pervertina savo jėgas, įsivaizduoja, kad jei upėje sugeba išplaukti, tai sugebės ir čia. Tačiau tai ne tas pats“, - pabrėžė J.Pirožnikas.

Ypač dažnai pasitaiko, jog skęstantieji kabinasi ir skandina juos gelbėti atplaukusius gelbėtojus.

Viena sudėtingiausių operacijų vyko Šventojoje. Esant audringai jūrai 46 metų tėvas ir 25-erių sūnus iš Vilniaus nuskubėjo maudytis ir ėmė skęsti. Jų gelbėti nubėgo du poilsiautojai, bet srovė pradėjo traukti ir juos.

Padėti skęstantiems nuskubėjo du gelbėtojai. Dviem nelaimėliams jie metė gelbėjimosi ratus, o kiti du skęstantieji įsikibę ėmė skandinti pačius gelbėtojus. Gerai, kad į pagalbą atskubėjo dar du gelbėtojai.

Maudosi ir žaibuojant

Esant ypač sudėtingai situacijai, kai poilsiautojai nereaguoja į pranešimus ir nelipa iš audringos jūros, pasitelkiamos ir kraštutinės priemonės. Skelbiamas didesnis nuskendusiųjų per dieną skaičius, nors tokių įvykių nebuvo. Kantrybės netekę gelbėtojai kalba ir griežtu tonu.

Kartą, kai žaibavo, o po kelių mandagių prašymų per garsiakalbį įvairiomis kalbomis iš jūros niekas nelipo, paplūdimyje pasigirdo toks tekstas: „Lipkite iš vandens - kai žaibas trenks, tapsite šašlykais“. Į tokį pasakymą nedrausmingieji sureagavo greitai. Toli plaukiančiuosius drausminama ir tokiais žodžiais: „Neplaukite už plūdurų - nieko gero ten nerasite“.

„Visos priemonės, kurios padeda užtikrinti saugumą, yra geros“, - tvirtino V.Urbonas.

Žuvo skubėdamas pagalbon

Gelbėti skęstančiuosius ryžtasi ir poilsiautojai. Savaitgalį netoli Šventosios, apie 300 metrų nuo Latvijos sienos, grupei skęstančiųjų bandęs padėti policijos pareigūnas iš Mažeikių žuvo pats.

Prieš porą savaičių Pirmojoje Melnragėje prie molo besimaudančią dešimtmetę, kurią bangos nešė gilyn į jūrą, išgelbėjo 22 metų Karo akademijos studentas Kęstutis Skiezgilas iš Kauno.

Atostogauti pas brolį į Klaipėdą atvykęs vaikinas į paplūdimį su kompanija atvyko neplanuotai. Jiems leidžiant laiką pliaže prie molo, priėjo moteris ir pasakė, kad į nelaimę papuolė mergaitė. Ji buvo nuplaukusi apie 40-50 metrų nuo kranto ir pati nebegalėjo grįžti. Kaunietis net nedvejojęs puolė į pagalbą.

„Viskas vyko savaime. Vakarėjo, tad žmonių buvo nedaug. Gal pirmas nubėgau todėl, kad buvau jauniausias, greičiausias. Brolis su draugu liko krante. Sportuoju, niekada nebuvau pakliuvęs į tokią situaciją, tad jokių minčių apie grėsmę pačiam nekilo“, - prisiminė kaunietis.

K.Skiezgilas neslėpė, jog prireikė daug jėgų teikiant pagalbą. Šioje vietoje jūra iš pradžių yra gili, paskui seklėja, o prie kranto vėl gili. Vaikinui atplaukus, mergaitė jį pradėjo skandinti, tačiau šis sugebėjo ją nuplukdyti iki seklumos.

„Tada pamačiau, kad atbėga gelbėtojai. Laukiau pagalbos. Teko stipriai laikyti mergaitę, nes ji veržėsi į krantą. Atbėgę gelbėtojai su plūdėmis padėjo jį pasiekti. Mergaitė buvo perduota medikams“, - pasakojo K.Skiezgilas.

Skendusiosios tėvų paplūdimyje nebuvo. Dešimtmetė vakare pliaže laiką leido su bendraamžiais, kurie ištikus nelaimei išsilakstė.

„Dabar gerai pamąstyčiau, ar gelbėti skęstantį suaugusįjį be pagalbinių priemonių. Ko gero, tokiu atveju jo tiesiog neįmanoma ištraukti. Laimė, jog skendusi mergaitė buvo jauna ir lengva“, - tvirtino vaikinas.

Valtis paglostė galvą

Pasitaiko, kad į pavojingas situacijas poilsiautojus įstumia ir patys gelbėtojai. 50-metė Jūratė Aleksienė, nuolat besilankanti pirtyje ant jūros kranto Smiltynėje, pasakojo, jog jos vos nepartrenkė gelbėtojo vairuojamas kateris.

„Penktadienį išėjau iš pirties ir įbridau į jūrą iki pusės atvėsti. Tuo metu vienas gelbėtojų, jaunas berniukas, įjungė katerio variklį ir pradėjo plaukti tiesiai į mane. Gerai, kad esu sveikuolė, maudausi žiemą, žinau, kaip elgtis, tad panėriau, bet bangos kėlė į viršų. Kateris praplaukė virš manęs - galima sakyti, paglostė galvą ir užgavo ranką. Ši dabar visa mėlyna. Galėjo mane pražudyti“, - tikino moteris.

Po įvykio J.Aleksienė nuėjo į gelbėjimo stotį. Moteris sakė, kad ten buvusiam vyresniajam gelbėtojui, kuris taip pat su drauge lankosi pirtyje, papasakojo apie įvykį.

„Visa drebėjau, patyriau šoką. Gelbėtojas stotyje buvo su moterimi. Iš pradžių jis sakė, jog papasakos apie įvykį savo kolegai, bet vėliau pradėjo tyčiotis, neva siekiu dėmesio. Moteris taip pat juokėsi. Pasijaučiu pažeminta. Suprantu, kad gal vaikinas nieko blogo nenorėjo, paprasčiausiai nepamatė, bet galėjo bent atsiprašyti“, - verkdama guodėsi moteris.

V.Urbonas apie šią situaciją tvirtino nieko nežinantis: „Visko galėjo būti. Esant audringai jūrai, gelbėtojų nervai būna ištampyti, rytais jie vos ant kojų pastovi iš nuovargio. O ir žmonių visokių būna. Kai kurie labai sureikšmina situaciją“.