Stringa laivyba

Ginčas kilo dėl dešimtmečiais negilinamos Pakalnės upės. Ties žiotimis jos dalis vadinama Rusnaitės upe.

"Niekas su mumis draugauti nenori. Dešimt metų mums žada, kad Rusnaitės upės žiotys bus valomos. Tačiau niekaip tai neįvyksta. Atrodo, ir popieriai visi sutvarkyti, upės ruožas "išimtas" iš rezervato ribų. Ir vėl girdime tą patį. Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių. Vėl reikalauja poveikio aplinkai vertinimo, dar kažkokių dokumentų. Aš jau nieko nesuprantu", – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

"Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių", – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pakalnės upė, kuri tęsiasi aštuonis kilometrus, prasideda iš Skirvytės, kerta visą Rusnės salą ir įteka į Kuršių marias.

"Tačiau pasiekusi vadinamąją Antano Sniečkaus vilą, upė išsišakoja. Į vieną pusę teka senoji Pakalnė, vadinama Vorusne, o į kitą pusę – Rusnaitės upė. Todėl į marias įteka jau Rusnaitė, o ne Pakalnė. Upės žiotys užneštos smėliu, laivavedžiai negali išplaukti į marias. Visur upes galima valyti, tik pas mus negalima. Stintos pas mus į aukštupį jau nebeatplaukia – per seklu", – pasakojo Rusnės seniūnė.

Įvertintų riziką

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius akcentavo, kad įrengti laivakelius Rusnės saloje galima įstatymų numatyta tvarka ir jokios išimtys valstybinėms įmonėms nėra numatytos.

"Vidaus vandenų kelio, Rusnaitės upės žiočių gilinimas nėra draudžiamas. Priešingai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) net pakeitė planavimo dokumentus ir "išėmė" laivakelio ruožą iš Nemuno priešakinės deltos rezervato, kad laivakelį būtų galima įrengti. Laivakeliai funkcionuoja ir šiandien, jais galima naudotis, tačiau dėl mažo gylio netinka didesniems laivams", – pripažino D. Nicius.

Direkcija įsitikinusi, kad ginčo esmė – nenoras atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

"Laivakeliai patenka į ES svarbos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritoriją. Nemuno delta skirta buveinių ir paukščių apsaugai, čia saugomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšys. Todėl, norint gilinti plaukiojimui laivais skirtus upių ir marių ruožus saugomose buveinėse, kasant dugną, sandėliuojant iškastą gruntą, būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kuriame būtų įvertintos poveikio rizikos", – paaiškino D. Nicius.

Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių.

Trumpai tariant, direkcija mano, kad apie tai, ar galima imtis tokių darbų, turi spręsti ne vienas valdininkas, o kompetentingi mokslininkai ir specialistai.

Jie turi pasakyti, kaip ir kiek turi būti išgilintos žiotys, tik specialistai gali nurodyti, kur galės būti išpiltas iškastas gruntas.

"Tik taip galima išvengti grėsmių, kad bus padaryta žala gamtai. Tam ir įvestos tokios procedūros, kad saugomoms vertybėms žalos nedarančios veiklos būtų galimos, o ne draudžiamos. Kyla klausimas, kodėl vengiama poveikio aplinkai procedūrų?" – stebėjosi D. Nicius.

Jis priminė, kad kai kuriuose ruožuose faktiškai nėra jokio laivakelio, nes nėra jokių koordinačių, kurias ir bus galima nustatyti po poveikio aplinkai procedūrų.

Tačiau direkcijos vadovas priminė, kad užmojai pilti iškastą gruntą Nemuno deltos rezervate negalimi, tai draudžiama.

"To nebus galima daryti net ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Rezervato steigimo tikslas yra išsaugoti natūralius deltos formavimosi procesus, o dirbtinių salų pylimas sunaikintų tą vertybę, dėl kurios rezervatas įsteigtas", – reziumavo D. Nicius.

Už benziną – iš biudžeto

Gal prisiminę prieš penketą metų prie Seimo dėl estakados vykusį piketą, kuris atnešė sėkmę, rusniškiai nenusileidžia ir žada spausti valdžią, kad jiems būtų galų gale atsakyta – reikia ar nereikia poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Į piketą susiruošta keliais autobusais. Prieš valdžią ruošiamasi piketuoti darbo metu ir už biudžeto lėšas.

"Važiuoja du autobusai. Mes, rusniškiai, veikiausiai susimesime. Bendruomenė samdys sau autobusą. Kiek kainuos, dar nežinau, tik užsakėme. Pirmiausia reikia susidėlioti plakatus, surinkti žmones, o pinigus mes susižiūrėsime, čia ne bėda. Jau nebėra sveikatos", – pirmadienį rūpesčiais dalijosi Rusnės seniūnė D. Drobnienė.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis taip pat patikino, kad piketuos darbo metu.

"Ne asmeniniais reikalais važiuojame. Dėl visuomeninio intereso juk. Autobusų nuomą apmokės savivaldybės. Kelsimės anksti. Neišvažiuos pusė savivaldybės. Liks užtektinai", – paaiškino V. Laurinaitis.

Ryžtas: Šilutės meras V. Laurinaitis aiškino, kad į Vilnių važiuojama ne asmeniniais reikalais, o išlaidas apmokės savivaldybės lėšomis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į Vilnių susiruošė apie šimtas šilutiškių ir rusniškių

"Labai rimtas reikalas. Visiems atsibodo tas laukimas, neapibrėžtumas. Ne, ne prieš valdžią mes. Nenorime nieko pažeminti, norime parodyti, kad yra problema", – tikino Šilutės meras.

Pasak V. Laurinaičio, pamario žmonės piketu ketina priminti valdžiai, kad upių vagų valymas yra sena problema.

"Kalbame tik apie žiočių valymą. Žodį "gilinimas" jau mes esame užmiršę. Gilinimas yra neįmanomas, o "valymas" reiškia, kad bus atstatyta tai, kas buvo", – patikino meras.

Kodėl prireikė piketo, jei aplinkosaugininkai tenori, kad būtų atliktos įstatymu numatytos procedūros?

"Poveikio vertinimo aplinkai procedūros kainuoja pinigus. Gal apie 20–30 tūkst. eurų tai gali atsieiti. Užtruks laiko, gal net kelis mėnesius. Nejau kiekvieną kartą valant upės vagą ar žiotis vis reikės poveikio aplinkai vertinimo? Kiek galima tai daryti? Juk tai įregistruotas vidaus vandenų kelias. Tai – papildomi reikalavimai. Aplinkos ministras pažadėjo. Reikia pakeisti teisės aktus", – kalbėjo V. Laurinaitis.

Šilutės meras akcentavo, kad Pakalnės upe naudotųsi šimtas laivų.

Neaiškūs matmenys

Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktorius Aurelijus Rimas patikino, kad jau dešimt metų nepavyksta išvalyti Rusnaitės upės žiočių dėl biurokratinių reikalų.

"Šioje upėje yra trys prieplaukos, krantinės, rekreaciniai objektai, kavinės, restoranai. Ten tiek pat laivų plaukioja, kiek Minijos upe, ties Mingės kaimu. Bendruomenė metų metais prašė sudaryti sąlygas laivybai. Bet gilinti nebuvo galima. Ir mūsų direkcija rekomenduodavo įtraukti Rusnaitės upę į vandenų kelių sąrašą. Dabar ji jau įtraukta", – pasakojo A. Rimas.

Nors upė tapo vandens keliu, matmenų šiam keliui niekas nenustatė.

"Tai reiškia, kad neaišku, koks yra šio kelio gylis ir plotis. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba Rusnaitės upės šimto metrų ruožą "išėmė" iš rezervato ribų. Nes kitaip iš viso nieko nebūtų galima daryti. Tačiau dokumentuose parašyta, kad iš rezervato "išimama" dėl tikslo – valyti vandens kelią iki projektinių matmenų. O tokių matmenų nėra", – pripažino A. Rimas.

Kadangi kelias tapo valstybinės reikšmės, jį turės prižiūrėti direkcija.

Pasak specialisto, Vidaus vandens kelių direkcija užsakė ornitologinę ir ichtiologinę studiją.

Tačiau aplinkosaugininkai iš vandens kelių prižiūrėtojų prašo ne studijos, o poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

"Jos nieko nereiškia. Lietuvoje yra 900 kilometrų vidaus vandenų kelių. Jie visi turi būti prižiūrimi ir valomi nuo nešmenų. Poveikio aplinkai vertinimų juk nepulsime daryti kiekvieną kartą, kai reikės valyti kurią nors vagą. Procedūroms reikia pusės metų. Tad kada gilinti?" – savo direkcijos poziciją išsakė A. Rimas.

Jis priminė, kad 2007 m. aplinkos ministro įsakymu yra parengtas dokumentas, kuriame išaiškinta, kad vidaus vandens keliams poveikio aplinkai vertinimo procedūrų nereikia.

"Išaiškinta, kad reikia vienintelio dalyko – parko direkcijos suderinimo. Bėda ta, kad jie nederina. Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad juos riboja galimi Europos Komisijos ieškiniai Lietuvai", – patikino A. Rimas.

Vandens kelių prižiūrėtojai įsitikinę, kad aplinkosaugininkų reikalavimai – pertekliniai.

"O jei Nemuną reikės gilinti, kiek milijonų teks pakloti? Poveikio aplinkai vertinimas kainuoja trigubai brangiau nei iškasimas. Mes Rusnaitės žiotis per savaitę išvalytume", – tikino A. Rimas.

Turėjo priekaištų

Tačiau vandens kelių prižiūrėtojų užmojai neigiamos reakcijos sulaukė ir iš kitos tarnybos, esančios kitapus Kuršių marių.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija turėjo priekaištų Vidaus vandens kelių direkcijai dėl darbų Svencelėje.

"Turėjome priekaištų. O kaip be procedūrų gali nuspręsti, bus poveikis gamtai ar ne? Būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jokių išlygų negali būti. Bet koks grunto judinimas poveikį daro", – tikino KNNP direktorė Aušra Feser.

Šios direkcijos specialistai taip pat skaitė 2007 m. aplinkos ministro įsakymą, kuriame išaiškinta vandens kelių gilinimo tvarka.

Pasak specialistų, kai planuojami gilinimo darbai gali daryti poveikį "Natura 2000" teritorijoms, turi būti nustatytas gilinimo darbų poveikio reikšmingumas šioms teritorijoms.

Ministras keis tvarkas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad teks inicijuoti tvarkų keitimą.

"Europinės svarbos saugomose teritorijose esame įsipareigoję vertinti, ar planuojama veikla saugomose teritorijose turės reikšmingą neigiamą poveikį gamtos vertybėms. Europoje yra pavyzdžių, kai ES pradėjo bylas prieš valstybes nares dėl neįvertinto ar neteisingai įvertinto poveikio gamtai, gilinant vandens kelius saugomose teritorijose, todėl į šiuos klausimus žiūrime rimtai", – teigė S. Gentvilas.

Ministras pripažino, kad dabartiniai darbus saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai dviprasmiški – draudžia naujų kelių rengimą, tačiau leidžia esamų gilinimą.

"Manome, kad tą dviprasmiškumą reikia pašalinti – numatyti slenkstinius dydžius, iki kurių poveikis buveinėms būtų laikomas nereikšmingu. O viršijus darbų vykdytojai turėtų atlikti visą reikšmingumo vertinimą. Taip užtikrintume jautrių buveinių apsaugą ir leistume bendruomenėms svarbius darbus. Pirmadienį pasirašiau pavedimą Saugomų teritorijų tarnybai, juo paprašiau, sutelkus ekspertus, iki gruodžio 20 d. pateikti slenkstinių dydžių reikšmes Europos bendrijos svarbos vandenų buveinėms. Tai netolimoje ateityje leis apsaugoti ir buveines, ir suderinti gyventojų susisiekimo poreikius", – paaiškino aplinkos ministras.