Kelios vandenilio zonos

Šiuo metu Susisiekimo ministerija ieško, kas parengtų vilkikų arba sunkvežimių vandenilio pildymo punktų tinklo schemą su ekspertinėmis išvadomis. Diegiant vandenilio degalinių arba punktų tinklą Susisiekimo ministerija koncentruojasi į atsiradimą tarptautinės reikšmės keliuose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija konstruoja schemą, kaip ateityje švaresnis transportas judės į uostą.

Iki 2030 metų Lietuva yra įsipareigojusi įrengti 10 vandenilio pildymo į sunkvežimius ir lengvuosius automobilius punktų. Pirmasis toks punktas, greičiausiai Kauno zonoje, pagal 2023 m. pradžioje skelbtą planą, turėtų atsirasti šių metų pabaigoje.

Antrasis sunkvežimių pildymo vandeniliu punktas galėtų būti Vilniuje arba netgi Panevėžyje, nes siekiama vandeniliu varomus automobilius pirmiausia naudoti „Via Baltica“ trasoje nuo Estijos per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją į Vakarų Europą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siekia įrengti vandenilio pildymo punktus Klaipėdos zonoje. Ji yra paskelbusi ne tik vandenilio gamybos įrangos, bet ir jos punktų įrangos įsigijimo konkursus. Vandenilio pildymo punktai būtų skirti ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir sunkvežimiams. Iš dalies tai būtų Uosto direkcijos siekis, kad į uostą važiuotų kuo daugiau nulinės emisijos transporto.

Ateityje arba 10–15 metų perspektyvoje Lietuvoje formuotųsi dvi vandenilio degalinių tinklo linijos – autostradoje nuo Klaipėdos iki Vilniaus ir „Via Baltica“ nuo Latvijos iki Lenkijos sienos. Pradžioje vandenilio pildymo punktai būtų ties Panevėžiu, Kaunu ir Marijampole,  taip pat Klaipėdos ir Vilniaus regionuose.

Verslas lauks paramos

Šiandien Lietuvoje yra vos keli vandeniliu varomi lengvieji automobiliai. Kol kas nėra nė vieno vandeniliu varomo sunkvežimio.

Krovinių vežėjų kompanijos kol kas net bandymams neperka sunkvežimių su vandenilio kuru. Vandenilio pildymo punktų nėra ne tik Lietuvoje, jų nėra ir daugelyje Vakarų Europos valstybių.

Diegiant vandenilio punktų tinklą Susisiekimo ministerija koncentruojasi į tarptautinės reikšmės kelius, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į pajūrio regioną.

Yra tik pažadai, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje bus įrengti 3 500 vandenilio pildymo į automobilius, įskaitant ir sunkvežimius, punktai. Prognozuojama, kad 2030 m. Europoje vandeniliu varomų bus iki 4 mln. lengvųjų automobilių ir iki 50 tūkst. sunkvežimių, įskaitant ir autobusus.

Lietuvos teritorijoje pildyti pirmuosius sunkvežimius vandeniliu planuojama pasiruošti apie 2025, o gal tik 2026 metus.

Nėra jokių prognozių, kiek 2030 m. Lietuvoje gali būti vandeniliu varomų automobilių. Jų kiekis gali priklausyti ir nuo to, kokia parama bus skirta verslui, kuris įsigys nulinės emisijos sunkvežimius. Viena priežasčių, kodėl kol kas Lietuvoje niekas neperka nulinės emisijos sunkvežimių, gali būti ir tai, kad kol kas tam neskiriama parama.

Bet aišku, kad pagrindinė priežastis – tokių sunkvežimių infrastruktūros nebuvimas.

Nerealios kainos prognozės

Paanalizavus, kaip yra dabar ir kokia bendra Lietuvos transporto ir kelių situacija, kyla abejonių, ar vandenilio pildymo į automobilius infrastruktūra Lietuvoje bus sklandžiai sukurta.

Šiuo metu iš nulinės emisijos automobilių, kurie atvažiuoja ir į Klaipėdos uostą, yra vos keli elektra varomi sunkvežimiai. Pagrindinė elektrinių sunkvežimių bėda yra ta, kad jų teorinis nuvažiavimo atstumas yra vos apie 500 kilometrų, o viešų sunkvežimių pildymo elektros punktų nėra.

Pavyzdžiui, iš Klaipėdos uosto tuščią konteinerį pasiėmęs elektra varomas sunkvežimis krautis toliausiai gali važiuoti į Šiaulius, Kėdainius, kad su kroviniu dar galėtų grįžti į Klaipėdos uostą. Vienas kitas elektrinis sunkvežimis tarp konteinerių gabentojų į uostą jau atsiranda, nes jei vežėjas turi įsirengęs savo krovimo punktą, tokio sunkvežimio išlaidos yra mažesnės, neskaitant, kad pati mašina gerokai brangesnė.

Idealiausi švarūs į uostą važiuojantys sunkvežimiai yra tie, kurie varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis. Su jais ta pati bėda, kaip ir su elektra varomais sunkvežimiais. Lietuvoje nėra sukurtas sunkvežimių pildymo suskystintomis dujomis (LNG) tinklas. Yra vienintelė Lietuvoje tokio kuro pildymo degalinė Klaipėdos rajone.

Suskystintomis dujomis varomo sunkvežimio vieno pildymo nuvažiavimo atstumas yra iki 1 200 kilometrų. Šis sunkvežimis su kroviniu iš Klaipėdos uosto gali nuvažiuoti į Vilnių, po to su daliniu kroviniu išsikrauti į Rygą ir pakrautas Latvijoje vėl grįžti į Klaipėdos uostą. Tokio važiavimo atstumas apie 950 kilometrų, o kuro kaina gali siekti apie 330 eurų. Tą patį atstumą koks nors, kad ir 6 euroklasės, dyzelinis sunkvežimis nuvažiuotų maždaug už 400 eurų, neskaitant išlaidų išmetimo teršalų valymo „AdBlue“ skysčiui.

Kol kas nežinome, kokios bus vandenilio kuro kainos. Pagal tai, kad jam gaminti reikės daug elektros energijos, vandens ir anglies dvideginio, savikaina gali būti 2–3 kartus didesnė už dabar įprastą krovininio transporto kurą.