- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keičiamas Jūros aplinkos apsaugos įstatymas, kurio tikslas įteisinti naujus stebėjimus Baltijos jūroje.
Nauji ES reikalavimai
Naujoje įstatymo redakcijoje atsirado dvi naujos sąvokos – dėl jūros aplinkos būklės, bei jos apsaugos tikslų.
Iš įstatymo išplaukia bendra išvada, kad jūros aplinka blogėja dėl žmogaus veiklos poveikio, todėl atsiranda papildomos išlaidos jos analizei. Geros jūros aplinkos būklės reikalaujanti 2008 m. ES Jūros strategijos pagrindų direktyva su naujausiais jos 2017 m. pakeitimais.
Priėmus Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus numatyta, kad Aplinkos ministerija turės parengti „papildoma stebėsenos programą, skirtą nuolat vertinti jūros aplinkos būklę“.
Taip pat turės būti parengti geros Baltijos jūros aplinkos būklės kriterijai, jūros apsaugos tikslai, įvairių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio Baltijos jūrai orientaciniai sąrašai.
Didžiausi teršėjai
Iki šiol Lietuvoje bene didžiausiu jūros teršėju būdavo įvardinamas uostas ir į jį atplaukiantys laivai. Teigta, jog didelį poveikį jūrai darantys ir žvejai. Jūros aplinkos apsaugos įstatyme daugiausiai vietos ir skirta jūros apsaugai nuo uosto veiklos, laivų, žvejybos, taršos incidentų likvidavimui.
Iš dalies dėl uosto gilinimo, iškasto grunto šalinimo įvardinta, kad uostas daro įtaką dumblėjimui. Didžiausia įtaka vandens dumblėjimui darantis upių vandens atitekėjimas per Kuršių marias su įvairiais nešmenimis.
Dėl taršos pavojingomis medžiagomis vėlgi minimas uostas, pagrinde dėl laivų remonto, atvirų medžiagų krovos, laivai, bet didžiausiu teršėju yra laikomas žemės ūkis su trąšomis, pesticidais. Nemaža dalis taršos į jūrą patenka ir su įvairiomis atmosferoje sklindančiomis dalelėmis.
Pripažįstama, kad įtaka Baltijos jūrai daro ir farmacija. Nustatyta, kad į jūrą patenka nemažai medžiagų, iš kurių gaminami vaistai. Klaipėdos universitetas netgi dalyvauja bendrame „Morpheus“ projekte su Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais, kurių tikslas nustatyti farmacinių medžiagų poveikį Baltijos jūrai.
Gremėzdiška sistema
Yra nemažas mokslininkų noras nuolat ir intensyviau tirti jūrą, nes tai atneša papildomų pajamų, didėja mokslo įstaigų svarba.
Didelę įtaką pokyčiams Baltijos jūroje, o ypač priekrantėje daro audros. Kartais uraganinio lygio nesiekiantys vėjai, atrodytų pajūriui įprasti rudens ir žiemos vėjai nuplauna pajūrio krantus.
Mokslininkai norėtų daugiau pinigų ir programų nuolatiniam krantų stebėjimui. Laikomasi nuostatos, kad gamtos reiškinius reikia nuolat stebėti, kad žinoti, ką daryti, jog poveikis būtų mažesnis.
Naujos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pataisos neakcentuoja intensyvesnio pajūrio krantų erozijos stebėjimo. Jos labiau orientuotos į taršos poveikio stebėjimą jūroje. Pajūrio krantų stebėjimas neakcentuotas ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos dalyje.
Su Baltijos jūros apsauga susijusi sistema yra pakankamai gremėzdiška. Be pagrindinio Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ją reguliuoja dar apie 100 įvairiausių poįstatyminių dokumentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič1
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas1
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
Mažiesiems klaipėdiečiams – apie pingvinus
Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ vaikai išradingai paminėjo Pasaulinę pingvinų dieną. Dėl itin spartaus pingvinų nykimo įstaigos pedagogėms kilo mintis šią dieną paminėti trumpalaikiu projektu „Pingvinai &...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Storoji liepa ima byrėti6
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip7
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja3
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
Klaipėdos meras pagerbė Europos bokso čempionato prizininkę4
Lietuvos boksininkė ir bokso trenerė Ana Starovoitova Belgrade vykusiame Europos bokso čempionate iškovojusi bronzos medalį pagerbta ir savo mieste – Klaipėdoje. Susitikime su meru Arvydu Vaitkumi sportininkė pripažino, kad jos treniruojamu...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros18
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...
-
Mėlynąsias vėliavas šią vasarą iškels septyni Lietuvos paplūdimiai9
Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos, liudijančios švarią ir saugią aplinką. ...