Norintys tapti gelbėtojais pirma turi įrodyti, kad yra fiziškai stiprūs ir moka plaukti. Norinčiųjų išmėginti gelbėtojų duoną Klaipėdoje užsiregistravo net 90.  

„Tikriname normatyvus, pasirengimą palaukti. Per 45 sekundes reikia nuplaukti 50 metrų, 200 metrų per penkias minutes ir nerti 25 metrus. Kol kas pavyksta visiems, džiaugiamės, kad jaunimas ir kandidatai yra fiziškai stiprūs, ir tikrai puikūs plaukikai“, – teigė personalo vadovė Vaida Urneikienė. 

Dalis gelbėtojais bando tapti pirmą kartą. Daugiausia studentų ir moksleivių.  

„Atėjau čia kaip ir daugelis jaunimo. Noriu užsidirbti ir turėti užsiėmimą vasarai“, – kodėl nusprendė tapti gelbėtoju sakė kandidatas Neilas Burevičius. 

Kai kurie gelbėtojo darbą renkasi jau net tryliktus metus.  

„Nuo aštuoniolikos metų pradėjau. Taip ir tęsiu tradiciją. Atėjau vėl išbandyti jėgas“, – kalbėjo kandidatas į gelbėtojus Dainius Šerpytis. 

Vienas klaipėdietis gelbėtoju panoro tapti sulaukęs 58-erių.  

„Esu vandens žmogus. Gal avantiūra atvedė čia, gal nuotykis. Svarbu plaukti ir būti fiziškai geros formos“, – sakė kandidatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kuriuos suviliojo naujovė – gelbėtojams iš kitų Lietuvos vietų pirmą kartą neteks ieškoti nakvynės. Jie bus apgyvendinti bendrabutyje.  

„Žiūrėsime, ar pasiteisina tas dalykas, kad apgyvendinsime gelbėtojus. Reikalinga konkurencija, nes norisi, kad visi būtų stiprūs, o poilsiautojai jaustųsi saugiai“, – aiškino gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki. 

Patyrę gelbėtojai pataria darbo prie jūros neidealizuoti. Primena, kad bus ir rimtų iššūkių.  

„Nebūna tik geras oras ir saulė. Reikia nepamiršti atlikti savo pareigą – stebėti jūrą, ne tik išgelbėti, bet neleisti žmogui pradėti skęsti, būti atidiems, budriems ir per daug neatsipalaiduoti“, – teigė D. Šerpytis. 

Būsimieji gelbėtojai pereis atranką ne tik baseine, jų dar laukia gausybė mokymų, o pliažuose pasirodys tik nuo birželio. Jų šiemet dirbs 70.