Forumas „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui metų?“ gyvai rengiamas lapkričio 6 d. 15 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir transliuojamas LRT portale bei Jūrų muziejaus ir partnerių socialinių tinklų paskyrose. Jame dalyvauja istorikai: Romualdas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus), doc. dr. Genovaitė Kirkienė (Vilniaus universitetas), prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad šie metai – įspūdingi jūrinėmis sukaktimis.

– 2021 metais Lietuvos istorijos kontekste minimos dvi sukaktys – Lietuvos jūrų muziejus inicijuotas jūrinio laivyno 100-metis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės (iniciatorius Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas), – sako muziejaus direktorė. – Diskusijoje „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ ir siektume aptarti šias abi sukaktis ir jų istorinius fonus.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojo vyr. fondų saugotojo R. Adomavičiaus, kalbant apie Lietuvos jūriškumą ne visada sutariama dėl „jūrinės valstybės“ ir „jūrinio laivyno“ kategorijų. Minint pirmųjų laivų su Lietuvos vėliava išplaukimą į jūras 100-metį, pasigirsta argumentų ir priekaištų, kad Lietuvos jūrų laivyno pradžia galėtų būti siejama su 1609 m. J. K. Chodkevičiaus vadovautu jūrų mūšiu su Švedijos laivynu prie Salacgryvos.

– Forumo metu turėtų būti aptariami istoriniai kontekstai bei Lietuvos jūriniai siekiai, kiek jie gali būti siejami su „jūrinės valstybės“ ir „jūrų laivyno“ (ar „jūrinės politikos“) sąvokomis, – sako R. Adomavičius. – Įvertinus istorinių laikotarpių ir Lietuvos valstybinės santvarkos skirtumus bei faktą, kad būtų sudėtinga sutarti dėl bendrų vertinimo kriterijų, forumo tikslas yra ne pateikti vieną istorinę „tiesą“, o išklausyti visus praeities tyrėjų argumentus. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip dabartinė šalies jūrinė bendruomenė reflektuoja jūrinės valstybės atmintį. Galbūt šiais metais minimos datos yra netikslios ir Lietuvos jūrinės valstybės istoriniame kontekste reikia papildymų ir patikslinimų?

Istorikai išskiria kelis galimus pokalbio apie Lietuvos jūriškumą rakursus. Ieškant jūriškimo pradžios, kreipiamas dėmesys į sėkmingą LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kovą, naudojant iš priešo perimtus laivus ir padegamuosius branderius, kuri 1609 m. kovo 23–24 d. Salio (Salacgryvos) jūrų mūšio su Švedijos laivynu metu parodė galimą jūrinį Lietuvos potencialą. XVI ir XVII a. Prūsija ir dalis Livonijos (kartu su svarbiais regiono Dancigo ir Rygos uostais) buvo atitinkamai Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priklausomomis teritorijomis. 1568 m., prieš pasirašant Liublino uniją, Žygimantas Augustas įsteigė Jūrų komisiją (lot. Commissio Maritima). Keliamas klausimas, ar tai paskatino jūrinio laivyno ir jūrinės politikos formavimąsi.

R. Adomavičius pabrėžia, kad XX a. pradžioje, kuriantis moderniam valstybingumui, jūros dėmuo lietuvių inteligentų tautiniame naratyve vietą atrado Pirmojo pasaulinio karo metu. Jūra visų pirma suvokta kaip ekonominė ir politinė būtinybė, įgalinanti užmegzti prekybinius ryšius su Vakarais ir taip prisidedanti prie valstybės politinio nepriklausomumo. Tarpukariu Lietuva 1921 m įsitvirtino prie Baltijos jūros, bet tik XX a. 4-ajame dešimtmetyje pradėjo vykdyti aktyvią jūrinę politiką. Įkurti valstybiniai prekybinis ir karinis laivynai, prekių srautai nukreipti jūrų keliais, per visuotines Jūros dienas visuomenė supažindinta su jūrine kultūra, propaguotas jūrinis sportas.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti forume gyvai, bibliotekos konferencijų salėje arba žiūrėti tiesioginė transliaciją internetu. Registracijos forma: https://forms.gle/mbuecKobYk8ve7YK9.

Primename, kad dalyvavimas renginyje konferencijų salėje – tik su galimybių pasu.