Pasiūlymas – pasikalbėti

Už buvusio „Regitros“ Klaipėdos filialo pastato tarp medžių laužą kūrenančius paauglius pastebėjo pro šalį ėjusi moteris. Ji nutarė juos nufotografuoti ir apie tai paskelbti feisbuko paskyroje „Debreceno“.

Dalis žmonių, išvydę nuotrauką, rašė, kad reikėtų skambinti į policiją ir pranešti apie įvykį, kiti manė priešingai, esą tai, ką daro vaikai, apskritai nėra nusikaltimas.

„Policiją kvieskite, kai yra reikalas, o čia aš nematau kažkokio nusikaltimo ar pažeidimo. Miškas retas, šabakštyno sauso nematyti, nebijokite, neužsidegs, užuot panikavę, prieikite prie laužo, pabendraukite su vaikais. Tada ir jūs būsite šaunuoliai“, – siūlė vienas vyriškis.

„Tame pačiame miškelyje ir šalia jo, arčiau buvusios „Regitros“, narkomanai renkasi, būkite budrūs“, – apie kitą problemą įspėjo klaipėdietis.

Gaisrų šiemet – daugiau

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė priminė, kad itin daug gaisrų pavasarį kyla atvirose teritorijose, tokius gaisrus neretai sukelia ir vaikai.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„2024 m. visoje Lietuvoje atvirose teritorijose kilo 1 784 gaisrai (tai sudarė apie 23 proc. visų kilusių). Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje šiemet jau gesinti 74 gaisrai, tai yra apie 25 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį“, – pažymėjo A. Maslauskienė.

Gaisrų galima išvengti atsargiai elgiantis su ugnies šaltiniais gamtoje, kūrenant laužus tik tam skirtose laužavietėse, laikantis saugaus atstumo nuo pastatų, kitų degių konstrukcijų.

„Gaisrai atvirose teritorijose pavojingi, nes plinta itin greitai, gali persimesti į sodybas, uždegti gyvenamuosius namus, kitus pastatus. Tokių gaisrų metu padaromi dideli nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Degant žolei žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai, pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Už žolės deginimą – bauda

Anot A. Maslauskienės, gaisrų atvirose teritorijose gesinimas reikalauja didelių pastangų ir atima laiką, kuris itin svarbus gesinant kitus gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus.

„Už žolės deginimą gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą“, – perspėjo specialistė.

Vienas neatsakingas poelgis gali turėti pragaištingų pasekmių.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 170 eurų.

Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia baudą nuo 560 iki 2,3 tūkst. eurų.

„Prevencinė veikla padeda mažinti tokių gaisrų skaičių, bet labai reikėtų ir pilietiško gyventojų požiūrio, kad įsisenėję žolės deginimo įpročiai keistųsi. Taip pat labai svarbu apie tai kalbėti su mažamečiais, paaugliais, nes vienas neatsakingas poelgis gali turėti pragaištingų pasekmių“, – priminė A. Maslauskienė.