Nematė draudimo naudos

49 metų klaipėdietis Tadas L. savo gyvybę SEB banke apdraudė 2014 m. birželio 26 d. Vyras aiškino, kad tokį sprendimą priėmė, nes iš šio banko buvo paėmęs paskolą būstui įsigyti.

"Konsultantas tada aiškino, kad privaloma apsidrausti gyvybę, norint gauti kreditą. Jei mirčiau, ta suma – 30 tūkst. eurų – būtų padengta paskola. Net neabejojau, kad specialistas sako tiesą. Apsidraudžiau gyvybę, nes norėjau įvykdyti visas sąlygas, kad gaučiau paskolą. Tik vėliau sužinojau, kad šis draudimas nebuvo būtinas. Visiškai nereikalingas", – pasakojo klaipėdietis.

Tadas L. gyvybės draudimo sutartį buvo pasirašęs 10 metų.

Tačiau sužinojęs, kad šis nėra privalomas, apsisprendė sutartį nutraukti, nelaukdamas, kol ji pasibaigs.

"Paprasčiausiai nebemačiau naudos mokėti įmokas. Draudimu nepasinaudojau nė karto", – tvirtino vyras.

Kilo daug klausimų

Tadas L. gyvybės draudimo sutartį nutraukė praėjusių metų pabaigoje – gruodžio 29 d.

Nuvykusio į SEB banko skyrių klaipėdiečio laukė nemaloni žinia.

Vyras pasakojo, kad mėnesinė įmoka už gyvybės draudimą siekė 29 eurus.

Per 42 mėnesius jis bankui sumokėjo per 1,2 tūkst. eurų.

Draudimo sutartį pirma numatyto termino nutraukęs klaipėdietis banko padalinyje sužinojo, kad jis atgaus mažiau nei pusę sumokėtos sumos – apie 600 eurų.

Klaipėdietis pridūrė, jog už sutarties nutraukimą sumokėjo 74 eurus. Dar 46 – už kažkokias lengvatas. Dėl šių mokesčių vyras nesiginčijo.

"Pats norėjau nutraukti sutartį anksčiau. Natūralu, kad turiu sumokėti už sutarties nutraukimą. Nors ir nesupratau, už kokias lengvatas nuskaičiavo tuos 46 eurus. Tačiau esminis klausimas: kur dingo didžioji dalis mano sumokėtų pinigų?" – aiškinosi vyras.

Darbuotojų atsakymai netenkino

Tadas L. pasakojo, kad bandė išsiaiškinti su banko darbuotojais, kodėl jam išmokėta tokia maža pinigų suma ir kur dingo likusi.

"Į banko tvirtovę taip greitai neįlįsi. Jie žaidžia savo žaidimą ir siekia naudos sau. Tik pradedi domėtis, klausinėti, darbuotojai tuoj ima nervintis, pykti. Kalbėjau su trimis konsultantais, bet nė vienas nesugebėjo išaiškinti, kur dingo mano pinigai. Užsispyrę tvirtino, kad mokesčiams atiteko ši suma, bet kokiems, nepasakė. Nesugebėjo paprastai paaiškinti. Tik kartojo, kad mokesčiams. Pasijutau apgautas", – prisiminė vyras.

Klaipėdietis atkreipė dėmesį, kad teks sumokėti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tad jo gauta suma dar sumažės.

"Likau kvailio vietoje. Bankas visiškai neturi sąžinės, kad tokias sumas nuskaičiuoja kažkokiems mistiniams mokesčiams. Realiai iš mokamų 29 eurų – 14 yra žmogaus, o 15 – banko. Noriu tik įspėti žmones, į kokias pinkles galima pakliūti", – teigė vyras.

Kaupimui – tik dalis įmokos

Anot įmonės "SEB gyvybės draudimas" generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, klientas buvo sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią papildomai visam sutarties laikotarpiui buvo pasirinkęs ir kelias draudimo apsaugas.

Tad, vadovės teigimu, dalis periodinės įmokos buvo skiriama mokėti už draudimo paslaugą, o kita įmokos dalis buvo kaupiama ir investuojama į pasirinktą kryptį.

"Sutarčiai pasibaigus arba klientui nusprendus ją nutraukti anksčiau, jam išmokama sukaupta suma iš investuotų lėšų, išskaičius nutraukimo mokestį, kai jis taikomas", – pasakojo generalinė direktorė.

S.Gutauskaitė-Bubnelienė aiškino, jog, pasirinkus tokią investicinio gyvybės draudimo sutartį, svarbu atkreipti dėmesį, kad visą sutarties laikotarpį klientas ne tik investuoja lėšas į pasirinktą kryptį, bet taip pat moka už teikiamas draudimo apsaugas.

"Klientui nutraukiant sutartį, pinigai už šią suteiktą draudimo paslaugą nėra grąžinami", – pabrėžė generalinė direktorė.

S.Gutauskaitė-Bubnelienė nurodė, kad suma, kurią klientas sukaupia per visą sutarties laikotarpį, priklauso nuo kelių veiksnių: įmokų, skirtų investavimui, dydžio (ne draudimo apsaugoms), kaupimo laikotarpio, pasirinktos investavimo krypties ir jos grąžos, sumokėtų mokesčių.

"Investicinė grąža yra susijusi su rizika, tad investicijų vertė gali mažėti arba didėti. Kuo ilgesnį laiką investuojama, tuo didesnė tikimybė daugiau uždirbti bei sukaupti sumą, viršijančią sumokėtas įmokas", – pabrėžė vadovė.

Svarbu įvertinti poreikius

S.Gutauskaitė-Bubnelienė pasakojo, kad įmonės siūlomą gyvybės draudimo apsaugą dažniausiai renkasi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, tokių kaip būsto paskola, turintys asmenys bei asmenys, auginantys nepilnamečius vaikus.

"Gyvybės draudimu rekomenduojama apdrausti vadinamąjį šeimos maitintoją – asmenį, kurio pajamos šeimoje didžiausios. Tada šeima nelaimės atveju, jei prarastų maitintoją ar jis netektų darbingumo, būtų apsaugota finansiškai. Netekus šeimos nario, gyvybės draudimas padėtų padengti finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, būsto paskolą", – komentavo generalinė direktorė.

Prieš priimant sprendimą dėl draudimo, S.Gutauskaitė-Bubnelienė rekomendavo išanalizuoti skirtingų paslaugų teikimo sąlygas ir įvertinti savo finansinius poreikius bei tikslus.