Sunkmečiu pelningai dirbančios "Klaipėdos naftos" veiklos paslaptis – beveik per pusę sumažinta savikaina. Įmonė, kurioje įvesta griežta ekonomija, negaili milijonų naujoms technologijoms diegti.

Griežta išlaidų politika

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra teigia, jog pradėjęs dirbti norėjęs įrodyti, kad vienintelė uoste valstybinė įmonė gali dirbti pelningai. Išanalizavęs ekonominę padėtį, išsiaiškinęs nuostolingos veiklos priežastis, ėmėsi priemonių situacijai kardinaliai pakeisti.

"Pirmasis žingsnis buvo didelėmis palūkanomis imto Olandijos ABN AMRO banko kredito performinimas lietuviškuose bankuose, kur buvo mažesnės palūkanos", – prisimena J.Aušra.

Bendrovėje įvesta griežta taupymo politika padeda žymiai sumažinti išlaidas. Nuolatinis technologinio proceso atnaujinimas, energetinių resursų našus naudojimas suteikia galimybę mažinti savikainą.

Ne gauti, o užsidirbti

"Klaipėdos naftos" darbuotojai nuolat lankosi įvairiuose naftos pramonės šakos seminaruose, parodose ir pristato naujoves.

"Tai, kas naujausia, mums yra reikalinga technologiniu požiūriu – perkame ir įdiegiame. Didelį dėmesį skiriame ekologijai. Iš visų į uostą įplaukiančių laivų galime surinkti naftos produktais užterštus vandenis bei juos išvalyti bendrovės mechaninio ir biologinio valymo įrenginiuose. Į marias išleidžiame švarų vandenį, atitinkantį ES reikalavimus. Iš prie terminalo krantinių prišvartuotų laivų tankų surenkame ir sudeginame angliavandeniliais užterštą orą, taip mažindami atmosferos taršą. Norėdami sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą, bendrovės katilinėje naudojame brangesnį kurą – gamtines dujas. Įdiegėme naujausią mazuto ir vakuuminio gazolio šildymo žiemos periodu geležinkelio cisternose technologiją, paspartinančią tiek patį išpylimo procesą, tiek padedančią išsaugoti produktų kokybę, tiek ir užtikrinančią atmosferos taršos mažinimą. Naujų technologijų diegimas, gamybos procesų modernizavimas suteikė galimybę per 8 metus sumažinti darbo vietų skaičių nuo 353 iki 300. Bendrovėje beveik nėra kadrų kaitos. Formuojamas teigiamas požiūris į sveiką gyvenimo būdą. Bendrovėje veikia medicinos punktas su naujausia aparatūra. Profilaktiškai kartą per metus kiekvienas darbuotojas privalo pasitikrinti sveikatą. "Klaipėdos naftos" lėšomis Palangoje yra organizuojamas profilaktinis-reabilitacinis poilsis-gydymas bendrovės darbuotojams. "Klaipėdos naftoje" sukurta sistema, kai darbuotojai yra ypač suinteresuoti kuo geresniais bendrovės veiklos rezultatais, nes nuo jų priklauso ir atlyginimas. Naftos produktų perpylimo procesas yra nenutrūkstamas – žmonės dirba ir naktimis, ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Jie supranta, kad ateina ne atlyginimo gauti, kaip yra daugelyje valstybės tarnybų, o jį užsidirbti", – vertino J.Aušra.

Strateginė reikšmė stiprėja

Dėl naftos produktų perpylimo vyksta aštri konkurencija tarp aplinkinių uostų.

Priimdama iš bendrovės "ORLEN Lietuva" per 50 proc. visų krovinių, "Klaipėdos nafta" kitų randa Rusijoje ir Baltarusijoje.

Jau keletą metų krovos kiekiai iš tų šalių nekinta. "Klaipėdos nafta" vertinama kaip patikimas partneris. Bendrovės valdyba yra patvirtinusi stabilius ir nesikeičiančius komercinius perpylimo tarifus.

Rusijai siekiant krovinius krauti tik per savus uostus, konkurencija regione stiprės.

"Klientams svarbus ne tik "Klaipėdos naftos" perpylimo tarifas, jiems yra reikšminga visa krovinio gabenimo grandinė "nuo durų iki durų" (geležinkelio, terminalo, uosto paslaugų, laivų frachto tarifai). Labai svarbus valstybės požiūris, kad visos tranzito grandys išliktų konkurencingos konkurentų atžvilgiu", – teigė J.Aušra.

"Klaipėdos nafta" yra universalus terminalas ir naftos produktus gali priimti ne tik iš žemyno, bet ir pristatytus jūra. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, terminalo strateginė reikšmė tampa ypač aktuali, aprūpinant kuru Elektrėnų šiluminę elektrinę. Jau ir anksčiau per "Klaipėdos naftą" buvo priimama ir į Elektrėnus vežama iš Venesuelos gauta orimulsija.

Iš savo lėšų skyrusi 11 mln. litų "Klaipėdos nafta" baigia rekonstruoti šviesiųjų naftos produktų išpilstymo į autocisternas įrenginius. Jie taps alternatyva vieninteliam degalų tiekėjui Lietuvoje – kompanijai "ORLEN Lietuva".

Sukakčiai – iliustruota knyga

Šiandien švenčiamas naftos krovos Klaipėdoje 150-metis, Klaipėdos terminalo 50-metis ir 15 metų sukaktis, kai sukurta akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta".

Ta proga išleista knyga "Klaipėdos nafta. Trys istorijos". Ji yra gausiai iliustruota unikaliomis istorinėmis nuotraukomis. Bendrovė atnaujino savo tinklalapį, kuriame galima rasti visą su jos veikla susijusią informaciją.

Minėdama jubiliejus, "Klaipėdos nafta" neužmiršo ir Lietuvos tūkstantmečio, klaipėdiečių.

Miško kvartale tarp Liepojos plento ir Kretingos gatvės prie daugiabučių namų pasodinta 50 raudonųjų ir glaustašakių ąžuoliukų alėja. Kiekvienam bendrovės padaliniui ir vadovams yra priskirta jų priežiūra. Paskutiniai ąžuoliukai bus pasodinti kitų metų pavasarį.

Klaipėdos naftos terminalo istorijos akcentai

1857 m. – pirmą kartą Klaipėdos uoste priimti naftos produktai.

1921 m. – atsirado pirmosios naftos produktų cisternos.

1937 m. – "Lietūkis" įsigijo 5 cisternas, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą.

1945 m. – Klaipėdos uoste veikė laivų aprūpinimo naftos produktais bazė.

1956 m. – pradėta statyti naftos eksporto ir perpylimo bazė.

1959 m. – iš Klaipėdos išplaukė pirmasis naftos produktais pakrautas tanklaivis.

1988 m. – pasiektas rekordinis tarybinių laikų 10,29 mln. t naftos produktų perpylimas.

1989 m. – žaliųjų reikalavimu apribotas mazuto perpylimas.

1993 m. – Lietuvos Vyriausybė leido pertvarkyti terminalą įmonės lėšomis.

1994 m. – įkurta Lietuvos ir JAV AB "Klaipėdos nafta" rekonstrukcijai vykdyti ir finansuoti. 51 proc. akcijų priklausė AB "Naftos terminalas", 49 proc. – JAV lietuviams broliams Didžiuliams.

2002 m. – baigta 440 mln. litų vertės terminalo rekonstrukcija.

2002 m. – 342 mln. litų įstatinio kapitalo bendrovės "Klaipėdos nafta" 70,63 proc. akcijų valdo valstybė.

2008 m. – perpiltas rekordinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu – 8,2 mln. t naftos produktų – kiekis.

2009 m. sausio 30 d. grąžintos paskutinės rekonstrukcijai imtos paskolos.

Klaipėdos naftos terminalo vadovai

Pranas Šalčius – 1959–1987 m.

Martinas Gusiatinas – 1987–1999 m.

Pranas Šidiškis – 1994–1996 m.

Vladas Šeporaitis – 1999 09 28–1999 12 20

Petras Pareigis – 1999 12 28–2001 03 14

Donatas Kaubrys – 2000 12 04–2001 12 17

Jurgis Aušra – 2002 02 11 – iki šiol.