Rinkimų rezultatai įnešė sumaišties valstybei priklausančiose uostamiesčio įmonėse. Akivaizdu, kad naujoji valdžia jau netrukus kėsinsis keisti strateginių šalies bendrovių vadovus. Tokia nerašyta taisyklė įsigaliojo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios.

Politiniai žaidimai

Buvęs bendrovės „Smiltynės perkėla“ direktorius Valerijus Kuznecovas šiai valstybinei įmonei vadovavo 11 metų 1 mėnesį ir 1 dieną. Tačiau po vienų Seimo rinkimų jis staiga tapo nebereikalingas.

„Kai mane priėmė į darbą 1991 metais, buvo konkursas į šį postą. Tada buvau kaip ir kompetentingas, bet kai antrą kartą bandžiau pretenduoti į tas pareigas, buvau jau nekompetentingas“, – dešimties metų senumo istoriją prisiminė V.Kuznecovas.

Valdiškų bendrovių valdymo principai tada esą keitėsi kone kasmet, pirma buvo valstybinės įmonės, paskui – valstybės įmonės, vėliau tapo akcinėmis bendrovėmis su valstybiniu kapitalu, paskui tose bendrovėse atsirado Stebėtojų tarybos, po to – valdybos, paskui – vėl stebėtojų tarybos.

Keičiantis valdymo formai, tokios įmonės vadovą pakeisti tapo labai nesunku. Jei taryba, aptikusi tam tikrų trūkumų, nepatvirtina direktoriaus ataskaitos, vadovas netenka įgaliojimų.

„Manyčiau, jei valstybė suinteresuota savo turto ar kapitalo veiksmingumu tam tikromis politinėmis aplinkybėmis, tai turėtų būti aiškiai ir įvardinta, tada niekas ir nesuktų galvos. Kaip dabar yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tai galėtų būti įvardinta kažkuo panašiai“, – teigė V.Kuznecovas.

Esą galėtų būti ir valstybinių įmonių vadovų kadencijos. Teigiama, kad tada būtų išvengta įtampos, nes žmonės žinotų, kad dirbs 4 ar 5 metus.

Švytuoklės principas

Iki 2009 m. pradžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovavo socialdemokratas Sigitas Dobilinskas. Kaip pats teigia, jis nebuvo žmogus, atėjęs į šį postą iš kažkur. Iki tol uoste dirbo ne vienerius metus.

„Manimi pasitikėjo uostininkų asociacija. Tada tylėjau, dabar galiu pasakyti. Pasikeitus valdžiai 2008 m., jaučiau įtampą ir savo persona nenorėjau paversti įkaitais visų uosto direkcijos darbuotojų, todėl ir pasitraukiau“, – prisiminė S.Dobilinskas.

Pasak S.Dobilinsko, panaši praktika, kai keičiantis centrinei valdžiai, keičiami ir valstybei pavaldžių kompanijų vadovai yra ir kaimyninėje Estijoje. Esą anksčiau Talino jūrų uosto direkcijos direktorius turėjo 5 metų darbo kontraktą, tačiau po valdžios pasikeitimo, sutartis buvo nutraukta, jam sumokėtos didelės netesybos, tas pareigas užėmė kitas asmuo.

Apie galimybes vėl užimti uosto vadovo postą, į valdžią grįžus socialdemokratams, S.Dobilinskas atsakė trumpai: „Niekada nesakau ne, tačiau šiandien tokių vilčių nepuoselėju“.

Dirba ir neprognozuoja

Liberalų valdymo laikais bendrovės „Smiltynės perkėla“ direktoriumi tapęs Darius Butvydas tikina, kad kol kas niekas nesikeičia.

„Kokia tikimybė, kad keisis bendrovės vadovas? Aš nenoriu burti iš kavos tirščių. Visiškai nenoriu nieko prognozuoti, nes tai nei etiška, nei dėkinga. Kai bus naujas ministras, nauja valdyba, tada ir žiūrėsime“, – į kalbas nesileido D.Butvydas.

Panašiai nusiteikusi ir kitos valstybei priklausančios įmonės „Palangos oro uostas“ direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

„Tikrai negalėčiau nieko tuo klausimu pasakyti, nes dirbame savo darbą sąžiningai, tvarkingai ir rezultatai mūsų tikrai yra geri ir labai augantys. Na, o laikas parodys, kas čia bus. Jeigu bus vertinama pagal darbą, tai viskas bus gerai, o visų kitų dalykų negaliu prognozuoti,“ – tvirtino direktorė.

Atsisako ne visų

Vadovų kėdžių stumdymas po Seimo rinkimų būdingas ne visoms valstybei priklausančioms įmonėms.

Pastebėta, kad besikeičiančios valdžios iš savo postų nejudina kelininkų. Tokia tendencija vyrauja visoje Lietuvoje.

Bendrovės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas tikino, kad kelininkai yra profesionalai, o ne politikai.

„Aš labai abejoju, ar į visas valstybės įmones susirenka profesionalai. Nė po vienų rinkimų tikrai nėra nei karto buvę, kad būtų sakę eiti iš šio posto, nes ne tai partijai priklausau. Aš pats nesu buvęs net Komunistų partijos narys. Dirbu Lietuvos keliams, o ne politikams“, – tvirtino P.Kaučikas.

Keis tradicijas?

Naujos valdančiosios daugumos atstovas Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis pripažino, jog nenormalu, kad egzistuoja tokia praktika, kai pasikeitus valdžiai, keičiami valstybei priklausančių įmonių vadovai.

„Jeigu priežastys yra tos, kad naujos valdžios netenkina buvusiųjų darbo kokybė, tai yra normalu, bet jei priežastys tos, kad įmonės vadovas keičiamas todėl, jog jis priklauso ne tai partijai, manau, tai nenormalu“, – tikino V.Mazuronis.

Pasak jo, čia reikėtų ne emocijų, bet realios ekonominės analizės. Esą jeigu būsimasis susisiekimo ministras Uosto direkcijos vadovą Eugenijų Gentvilą vertins pagal darbo rezultatus, tai kažin ar bus logiška ir teisinga, jei jis tam postui netiks tik todėl, kad yra liberalas. V.Mazuronio įsitikinimu, tai būtų neteisingas žingsnis.

„Tikiuosi, kad šita koalicija bus išmintingesnė už ankstesnę, nes ir pats E.Gentvilas į šį postą buvo paskirtas partiniu principu. Norėčiau tikėti, kad šita koalicija nedarys taip, kaip prieš tai buvusi“, – viltis išlaikyti profesionalus puoselėjo V.Mazuronis.

Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė, pakalbinta apie valstybei priklausančių įmonių vadovų pasikeitimą, tikino, kad apie tai nėra dar ko ir kalbėti. Esą tai labai ankstyvas klausimas.

„Dabar laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo, šiuo metu svarbiausia, ar bus nauji rinkimai. Tikrai nemanau, kad keičiantis koalicijai reikia būtinai keisti įmonių vadovus. Pirmiausia, žmonės turi parodyti savo darbus, kompetenciją, indėlį į valstybės gyvenimą ir tada apie tai galima diskutuoti“, – tvirtino L.Graužinienė.

Vaisingas vadovavimas

Jei šie pažadai būtų realūs, pagal pasiektus rezultatus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui E.Gentvilui nereikėtų baimintis dėl savo pareigų.

Jam valdant, atskleista ir panaikinta ne viena jo pirmtakų sudaryta abejotina sutartis, išaiškintos degalų vagystės iš laivų, pašalinti nusižengę darbuotojai, galiausiai jūrų uosto krova pasiekė iki tol neregėtus rekordus.

Ne menkesnių rezultatų pasiekė ir kita valstybei priklausanti įmonė „Klaipėdos nafta“. Vadovaujant jos generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui, išaiškinta bei nutraukta nenaudinga įmonei sutartis su tarpininkų bendrove „Naftos grupė“, pasiekti didžiausias bendrovės istorijoje pelno ir pajamų lygis, sukurtos papildomos darbo vietos, išmokėta bendrovės istorijoje rekordinė dividendų suma – 56 mln. litų.

„Klaipėdos nafta“ sėkmingai įgyvendina vyriausybės pavestą užduotį – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektą, sudarė sutartį dėl laivo – terminalo nuomos bei pradėjo visus pagrindinius kitų statybos darbų konkursus.

Tačiau nepaisant šių pasiekimų, jei būtų laikomasi įsisenėjusių ir ydingų tradicijų, šių bendrovių vadovais turėtų tapti kiti naujajai politinei daugumai lojalūs asmenys.