Valstybės valdomų įmonių pajamos augo 7 proc., paskelbė Ūkio ministerija. Per 2011 metų 12 mėnesių valstybinėms bendrovėms pavyko iškopti iš 2 mln. litų nuostolio ir sukaupti 183 mln. litų pelną.

„Snoras“ pradangino milijonus

Ministerijos žiniomis, valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pajamos išaugo iki 6,85 mlrd. litų, o grynasis pelnas siekė 79 mln. litų.

Tai 76 mln. litų daugiau nei prieš metus. Pelningos įmonės 2011 m. uždirbo 343 mln. litų pelno, o nuostolingos atnešė 264 mln. litų nuostolio.

Pernai įmonių rezultatus neigiamai paveikė „Snoro“ bankrotas. 20 didžiausių VVĮ prarado apie 70 mln. litų šiame banke laikytų lėšų, todėl išaugo jų finansinės veiklos nuostoliai.

Nepaisant to, teigiama, kad VVĮ rezultatai pastebimai gerėjo. Tai lėmė, kad sąnaudos sumenko 1,5 proc., t. y. įmonės sutaupė 33,2 mln. litų, o tipinės veiklos pelnas ūgtelėjo iki 183 mln. litų.

Palyginimui: 2010 m. pajamos buvo 0,7 proc. mažesnės, o veiklos sąnaudos augo 2,4 proc.

„Klaipėdos naftoje“ – rekordai

Preliminariais duomenimis, bendrovė „Klaipėdos nafta“ 2011 m. gavo beveik 15 proc. daugiau pajamų ir uždirbo rekordinį 45,7 mln. litų pelną. Tai yra 19 mln. litų daugiau nei 2010-aisiais.

Nors pernai „Klaipėdos nafta“ perpylė 8 mln. tonų naftos produktų mažiau nei 2010 m., tačiau gavo 141,3 mln. litų pajamų.

Teigiama, kad didžiausias pajamas per įmonės istoriją pasiekti padėjo komerciškai naudingų krovos sutarčių be tarpininkų sudarymas.

Mažėjo ir sąnaudos

2011-ieji rekordiniai krovos ir pelno metai buvo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD). Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 37 mln. tonų krovinių, tai yra 17 proc. daugiau nei 2010 m.

Dėl išaugusių krovinių srautų pagrindinės veiklos pajamos išaugo beveik 13 proc. iki 167,6 mln. litų, nors krovos įkainiai buvo mažesni.

KVJUD sumažino veiklos sąnaudas beveik 16 proc., todėl grynąjį pelną pavyko padidinti ketvirtadaliu – iki 68,4 mln. litų.

Padidino pardavimus

Nuostolį pernai 40 proc. pavyko sumažinti Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovei. Tai viena didžiausių uostamiestyje valstybės valdomų įmonių, kurioje dirba 352 darbuotojai.

Laipsniškai pereinanti prie didesnes pajamas generuojančio savarankiško laivų valdymo, Lietuvos jūrų laivininkystė padidino pardavimus beveik 26 proc. iki 78,2 mln. litų.

Grynąjį nuostolį pavyko sumažinti 21,6 mln. litų, 2010-aisiais jis siekė 39 mln., o 2011 m. – 17,5 mln. litų.

Nuostolius keitė pelnas

Valstybės valdomoje Palangos oro uosto įmonėje 2011 m. keleivių skaičius išaugo 8 proc. iki 111 tūkst., o lėktuvų skrydžių skaičius smuktelėjo 6 proc. – iki 3 tūkst.

Teigiama, kad įmonės rezultatai labiausiai gerėjo paskutiniais 2011 m. mėnesiais dėl SAS pradėtų skrydžių į Oslą ir padidinto vietų skaičiaus skrydžiuose į Kopenhagą. Skelbiama, jog pardavimo pajamos kilo beveik 5 proc. – iki 3,9 mln. litų.

Palangos oro uoste pernai nuostolius pakeitė 95 tūkst. litų pelnas, nors dar 2010 m. buvo 95 tūkst. litų nuostolių.