Į kelią leidžiasi dviračiais

Tarp Klaipėdos ir Palangos besidriekiantis Pajūrio regioninis parkas aplinkinius gyventojus ir pajūrio svečius traukia savo laukinės gamtos grožiu, išraiškingais kraštovaizdžiais.

Norintys pajusti visą šios teritorijos išskirtinumą, dvasią į kelią leidžiasi dviračiais ar pėsčiomis. Takas driekiasi pagal visus parko svarbiausius objektus.

Užsukti galima į Kukuliškių kaimą su neseniai atrastu piliakalniu, ekologinį gamtos pažinimo „Litorinos“ taką, aukščiausią krantą šalyje – Olando Kepurę, savo istorija išsiskiriantį Karklės kaimą.

Gamtos brangintojus traukia jūros pakrantėje esantis gėlavandenis Plocio (Plazės) ežeras, kur galima pamatyti net pačius rečiausius paukščius.

Nemirsetoje laukia vienintelė likusi Lietuvoje, prieš 100 metų pastatyta laivų gelbėjimo stotis. Žavi ir išskirtinė augalija.

Pajūrio regioninio parko vizitinė kortelė – Olando Kepurė. Jo direktorius Darius Nicius tvirtino, kad ši vieta ne tik populiariausia parke, bet ir viena lankomiausių šalyje. Per metus čia apsilanko apie 100 tūkst. žmonių. Didžiausi srautai yra vasarą. Vieni užsuka porai valandų, kiti ilgesniam laikui. Apsilanko ir aplinkinių vietovių gyventojai, ir svečiai iš kitų miestų ar šalių.

Skardis pradėjo irti

Anot D.Niciaus, lankytojų skaičius priklauso ir nuo įrengtos infrastruktūros – kuo pastarosios daugiau, tuo daugiau jų sulaukiama, tačiau tada kyla srautų reguliavimo klausimas.

Ši problema jau aktuali Olando Kepurėje. Lankytojai ištrypia skardžio augmeniją, tose vietose pustomas smėlis ir susidaro erozijos židinių.

Per kelias dienas išpustomos apie metro gylio duobės.

„Žmonėms lankytis Olando Kepurėje neuždrausime, tačiau norime išsaugoti skardį. Problemą padėtų išspręsti tinkamas lankytojų srautų reguliavimas, kad žmonės darytų mažiausią įtaką šlaitui. Tam galima panaudoti tokias priemones kaip rodyklės, laiptai“, – aiškino direktorius.

Vadovas pasakojo, kad Olando Kepurės skardį būtų galima ir labiau pritaikyti lankytojams. Dabar neįgaliesiems ir mamoms, stumiančioms vaikų vežimėlius, dalis ruožų yra neįveikiami.

Parke remontuoti reikia ir susidėvėjusius medinius laiptus, kurių teritorijoje yra 15, o tam reikia nemažai lėšų. Nuolat atnaujinti būtina ir vandalų niokojamus informacinius stendus. Vieno jų įrengimas gali kainuoti ir tūkstantį eurų.

Svarbus kiekvienas euras

Prieš pusantrų metų lankytojams atsirado galimybė prisidėti prie regioninių ir nacionalinių parkų tvarkymo, išsaugojimo, infrastruktūros kūrimo. Tą galima padaryti įsigijus savanorišką lankytojo bilietą.

Vienkartinis, kuris galioja penkias dienas viename parke, kainuoja vos eurą.

„Sąmoningas žmogus supranta, kad iš gamtos reikia ne tik imti, bet ir jai duoti. Dėl to prisideda prie parkų tvarkymo, išsaugojimo“, – tvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė.

Pernai nupirkta apie 300 tūkst. lankytojų bilietų. Pajūrio regioniniame parke – apie porą tūkstančių. Nors bilietų yra įvairių, populiariausi vienkartiniai. Tačiau buvo įsigijusiųjų ir metinių.

Visos iš lankytojų bilietų surinktos lėšos naudojamos pažintiniams gamtos objektams tvarkyti, rekreacinės ir informacinės infrastruktūros priežiūrai, švietėjiškai gamtosauginei veiklai.

Už gera valia skirtas žmonių lėšas tvarkomi pažintiniai takai, prižiūrimi apžvalgos bokštai, renkamos šiukšlės stovyklavietėse.

Atnaujinti ir informaciniai stendai, rodyklės, kad lankytojams būtų patogiau, organizuoti švietėjiški, gamtosauginiai renginiai visuomenei, pamokos vaikams.

„Infrastruktūrą įrengiame, tačiau ją reikia prižiūrėti, atnaujinti, o tam trūksta lėšų. Svarbus kiekvienas euras“, – tvirtino D.Rakauskaitė.

Paremti galima ir telefonu

Iki šiol lankytojų bilietus buvo galima įsigyti parkų lankytojų centruose. Turizmo sezono metu – ekologinių renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Taip pat „Perlo“ terminaluose, „Tiketos“ kasose ir internetu. Nuo šių metų tą padaryti galima dar paprasčiau – telefonu, parašius SMS žinutę su parko pavadinimo trumpiniu telefonu 1860.

Klaipėdietis Vytautas pasakojo, kad Pajūrio regioniniame parke lankosi gana dažnai. Vyras ir vienas, ir su šeima dažniausiai važinėja dviračių takais, aplanko pakeliui esančius objektus – ypač dažnas svečias Olando Kepurėje.

Klaipėdietis tvirtino žinąs apie lankytojo bilietą ir pats perkantis.

Dažniausiai jį įsigyja Parko lankytojų centre. Vytauto nuomone, norint, kad žmonės aktyviai pirktų šiuos bilietus, jiems turėtų viskas būti padėta ant lėkštutės.

„Idealiausia, jei kažkas prieitų prie lankytojo ir paragintų tą padaryti, paaiškintų, kam ir kokiu tikslu renkamos lėšos. Net neabejoju, kad kiekvienas sumokėtų eurą, jei matytų, kur tie pinigai investuojami.

Juk Pajūrio regioninis parkas unikalus kampelis“, – pabrėžė vyras.

Lankytojo bilietų rūšys, kaina ir galiojimas

Vienkartinis, galiojantis 5 dienas, vieno parko lankymui – 1 euras
Mėnesio, galiojantis 30 dienų, vieno parko lankymui – 5 eurai
Mėnesio, galiojantis 30 dienų, visų parkų lankymui – 10 eurų
Metų, galiojantis 12 mėnesių, visų parkų lankymui – 20 eurų
Metų šeimos, galiojantis 12 mėnesių, visų parkų lankymui – 25 eurai