Netekę darbo ar dėl sunkmečio gaunantys mažesnius atlyginimus lietuvaičiai veržiasi dirbti svetur. Daugeliui - tai vienintelė galimybė išgyventi bei išsimokėti būsto paskolas.

Paklausa išaugo dvigubai

Įdarbinimo agentūrų,  įvairiose užsienio valstybėse padedančių lietuvaičiams įsidarbinti, specialistai tikina kasdien sulaukiantys vis daugiau žmonių, taip pat jų laiškų ir skambučių su prašymais padėti kuo skubiau susirasti darbą. Daugelis jų yra neseniai netekę darbo arba dėl sumažėjusio atlyginimo nebeišgali bankams išsimokėti turimų kreditų. Personalo atrankos specialistų teigimu, tiek daug norinčių išvykti į užsienį žmonių nebuvo net kai Lietuva tapo ES nare - tuomet svetur emigravo tūkstančiai lietuvių.

Pasak bendrovės "East West Consulting", padedančios lietuviams įsidarbinti Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje bei JAV, direktorės Kristinos Mečinskaitės, šiemet norinčiųjų uždarbiauti kitose šalyse skaičius, palyginti jį su ankstesniais metais, išaugo apie 50 proc.

"Kasdien į mus kreipiasi vis daugiau darbo užsienyje ieškančių žmonių. Tačiau įdomiausia, kad tai ne paprasti darbininkai, o pasiekimų turintys žmonės. Pavyzdžiui, jei pernai dirbti į užsienį norėdavo išvažiuoti paprasti, išsilavinimo neturintys žmonės, šiemet vis daugiau sulaukiame baigusių ne vieną aukštąjį mokslą, iki šiol aukštas vadovaujamas pareigas užėmusių specialistų", - patikino K.Mečinskaitė.

Prispaudė paskolų našta

K.Mečinskaitės manymu, prestižines profesijas turintys žmonės į juos kreipiasi vis dažniau todėl, jog jie nebemato kitos išeities, kaip išgyventi - daugelis jų turi įvairių finansinių įsipareigojimų bankams, tačiau per pastarąjį pusmetį atlyginimams sumažėjus kelis sykius jie nebeišgali jų vykdyti.

"Vis dažniau klientai pasakoja, kad jie nebežino, kaip išsimokėti būsto ar kitas paskolas, todėl ir nori emigruoti. Jau turėjome nemažai tokių, kurie teigė, jog šiemet jų atlyginimai sumažėjo tris kartus. Tad pagalvokite, kaip tokiems žmonėms išgyventi ir dar padengti turimas paskolas? Todėl jiems atrodo, kad vienintelė viltis išgyventi - viską mesti Lietuvoje ir išvykti dirbti nors ir gerokai prastesnį, tačiau už didesnį atlygį darbą svetur", - komentavo K.Mečinskaitė.

Nors, pasak K.Mečinskaitės, šiemet atlyginimai daugelyje šalių taip pat sumažėjo apie 10-20 proc., lietuviai ten vis dėlto uždirba kelis sykius daugiau nei Lietuvoje. Mėnesinio atlyginimo jiems pakanka ne tik padengti tėvynėje turimoms paskoloms padengti, pragyventi, bet kai kuriems pavyksta dar ir šiek tiek susitaupyti.

Šeimas palieka Lietuvoje

Specialistės teigimu, vis dažniau pasitaiko, kad išvykti darbuotis į užsienį nori jaunos šeimos, tačiau joms tai padaryti pavyksta retai. Pasak jos, įdarbinti du žmones į tą patį miestą, rajoną ar net įmonę yra labai sunku, taip pat daug kliūčių šeimoms sudaro nepalankūs įstatymai.

"Dauguma lietuvių vis dar nori gyventi ir dirbti Anglijoje, tačiau pagal ten galiojančius įstatymus vaikas iki 12 metų negali būti be suaugusiojo priežiūros nė valandos. O juk norinčios emigruoti šeimos dažniausiai turi mažamečių vaikų. Tad vienam iš šeimos narių reikia nedirbti arba dirbti ir  samdyti auklę. Auklių įkainiai labai dideli, tad už ją tektų pakloti daugiau nei pusę algos", - pastebėjo pašnekovė.

Dėl šių priežasčių, pasak jos, uždarbiauti į užsienį pusmečiui ar metams dažniausiai išvyksta vienas šeimos narys.

Darbdavių reikalavimai didėja

Kitos bendrovės "Qbis", lietuvius įdarbinančios Olandijoje, personalo atrankos vadybininko Dariaus Koncevičiaus teigimu, jų agentūra šiemet norinčių išvykti dirbti į užsienį žmonių sulaukė triskart daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad rudenį tokių klientų skaičius dar labiau išaugs. Dėl prasidėjusio sunkmečio įsidarbinti tampa vis sunkiau ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Darbdaviai vis rečiau ieško darbuotojų iš kitų šalių - stengiamasi įdarbinti savo tautiečius. Visgi galimybių įsidarbinti dar yra, tačiau darbdaviai kelia gerokai didesnius reikalavimus nei anksčiau - iš kiekvieno potencialaus darbuotojo reikalaujama, kad jis puikiai susikalbėtų angliškai bei turėtų darbo patirties.

"Jei dar pernai darbdavys norėdavo, kad žmogus bent šiek tiek kalbėtų anglų kalba, dabar norima, jog jis ja puikiai susikalbėtų. Taigi žmonėms, kurie nemoka šios kalbos, įsidarbinti labai sudėtinga. Taip pat jei anksčiau dėl darbuotojų trūkumo buvo graibstyte graibstomi visi norintys dirbti, dabar atsižvelgiama į žmogaus gyvenimo aprašymą - kokia jo darbo patirtis, kur ir kiek laiko dirbo", - paaiškino D.Koncevičius.

Pastaruoju metu, pašnekovų teigimu, daugiausiai lietuvių įsidarbina paslaugų sektoriuje, viešbučiuose, fabrikuose, žemės ūkyje. Šiais metais išvis nebesulaukiama darbo pasiūlymų statybininkams, šaltkalviams, santechnikams - toms profesijoms, kurios iki šiol buvo pačios paklausiausios.

Pataisa išaugino paklausą

Praėjusią savaitę šalies Vyriausybei pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos įdarbinimo užsienyje agentūros paslaugas turės teikti nemokamai, pastarosios sulaukia dar didesnio darbu užsienyje susidomėjusiųjų antplūdžio: "Nors mes ir anksčiau už įdarbinimo paslaugas jokių mokesčių neėmėme, po šio sprendimo sulaukiame daugiau interesantų. Tai išties palengvina įsidarbinimo galimybes ir suteikia žmonėms pasitikėjimo agentūromis, nes iki šiol daugelis jų bijodavo būti apgauti", - įsitikinęs D.Koncevičius.

Darbo kodekso pakeitime numatyta, kad už įdarbinimo užsienyje paslaugų teikimo sąlygų pažeidimą būtų numatyta bauda nuo vieno iki trijų tūkstančių litų dydžio.

Pasak Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus, uostamiestyje yra nagrinėjama nemažai bylų, susijusių su neteisėtu įdarbinimu užsienyje. Daugiausiai, pasak jo, skundžiamasi, jog, Lietuvoje sumokėjus pinigus už įdarbinimo paslaugas, nuvykus į svečią šalį paaiškėja, kad nei darbo vieta, nei įmonė, kurioje žmogus neva įdarbintas, neegzistuoja.

G.Danėlius įsitikinęs, jog po šios pataisos sukčiavimo atvejų bei tokių bylų skaičius sumažės.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 

Minimalus darbo užmokestis valstybėse, kuriose dirba daugiausiai lietuvių:

Didžioji Britanija 700-800 svarų sterlingų, t.y. 2,8-3,2 tūkst. litų per mėnesį

Airija ~ 800 eurų, t.y. 2,7 tūkst. litų per mėnesį

Graikija ~ 700 eurų, t.y. 2,4 tūkst. litų per mėnesį

Olandija ~ 800 eurų, 2,7 tūkst. litų per mėnesį

JAV 7-9 doleriai, t.y. 17-22 litai per valandą