"Eik dirbti valytoju arba išmesime iš Darbo biržos", – tokį paliepimą išgirdo laivų variklių inžinierius Vitalijus Kovalčiukas. Nors išsilavinimą ir kitokią darbo patirtį turintis klaipėdietis šio pasiūlymo mandagiai atsisakė, jis iš karto neteko bedarbio statuso.
Pasiūlymas šokiravo
V.Kovalčiukas teigė, jog uostamiesčio Darbo biržoje jis prisiregistravo lygiai prieš metus, tačiau pirmojo darbo pasiūlymo – dirbti viešuosius darbus "Ąžuolyno valdose" – sulaukė tik šių metų lapkritį.
Vyriškis pasakojo, jog jis niekad nieko panašaus nėra dirbęs, tad iškart specialistei, pasiūliusiai šį darbą, atsakė, kad toks darbo pobūdis jo nedomina.
Tačiau, anot V.Kovalčiuko, ši jam pagrasino išmesianti iš Darbo biržos.
"Kadangi esu pareigingas žmogus, nuėjau į pokalbį dėl šio darbo. Darbdavys man pasiūlė 600 litų atlyginimą. Pasiūlymo atsisakiau. Būčiau atsisakęs dirbti kiemų valytoju net ir tuo atveju, jeigu man pasiūlytų nemenką atlygį", – neslėpė V.Kovalčiukas.
Suomiams tinka, Lietuvai – ne
V.Kovalčiukas daugiau nei 30 metų dirbo įvairiuose uosto kompanijose laivų variklių inžinieriumi, tad panašaus pobūdžio darbo pasiūlymų jis ir tikėjosi.
"Pasiūlymas dirbti valytoju mane pribloškė. Juk aš turiu ir profesiją, ir didelę patirtį. Variklių inžinieriaus darbas labai atsakingas. Pagalvokite, jeigu ką ne taip padaryčiau, kiek žmonių žūtų. O čia ima man ir siūlo eiti kiemų šluoti", – niekaip atsitokėti negalėjo V.Kovalčiukas.
Klaipėdietis tvirtino, jog jis nors ir yra užsiregistravęs uostamiesčio Darbo biržoje, be darbo nesėdintis – pats nuolat ieško, kur padirbėti.
Dažniausiai užsakymų jis gauna iš Suomijos laivų statybos bei remonto bendrovių. Tačiau šie darbai laikini – trunka po kelis mėnesius.
"Darbo ieškau pats ir jo randu. Bet jei Darbo birža man būtų pasiūliusi pasidarbuoti pagal specialybę, būčiau sutikęs dirbti Lietuvoje. Suomijoje atlyginimai kur kas didesni, tačiau čia dirbti likčiau tik dėl šeimos, artimųjų", – pasakojo vyriškis.
Pašalpų neprašo
Vos tik atsisakęs dirbti viešuosius darbus V.Kovalčiukas tą pačią dieną buvo pašalintas iš bedarbių sąrašų. Kodėl taip atsitiko, vyriškis tikino nesuprantantis iki šiol.
Pašnekovas teigė, jog šioje institucijoje jis lankėsi pareigingai, nepraleido nė vieno susitikimo.
Todėl žinia, kad jis išbrauktas iš sąrašų tik todėl, kad atsisakė vienintelio darbo pasiūlymo, vyrą itin nustebino.
V.Kovalčiukas tvirtino, jog tokius veiksmus jis pateisintų tik tuo atveju, jei gautų bedarbio pašalpą ar kitas lengvatas, tačiau jų jis nei šiuo metu, nei anksčiau nė neprašė.
"Man iš valstybės nieko nereikia, todėl bedarbio pašalpos neprašiau. Jei imčiau valstybės pinigus ir atsisakyčiau dirbti, tada toks Darbo biržos poelgis gal ir būtų teisingas", – įsitikinęs bedarbis.
Įtaria susidorojimu
V.Kovalčiukas prisiminė, jog Darbo biržoje jis prisiregistravo tik todėl, jog jam taip patarė draugai.
Šie tik ką iš Suomijos sugrįžusiam vyrui pranešė, jog neseniai šalyje pasikeitė įstatymai, tad visi bedarbiai privalo registruotis.
"Aš žinojau, kad tapti legaliu bedarbiu nėra prasmės, nes Darbo birža jokios naudos neduos. Todėl ilgai į ją nestojau, o kai įstojau prasidėjo visos bėdos. Kam ši institucija apskritai reikalinga, nesuvokiu iki šiol", – stebėjosi uostamiesčio gyventojas.
Be to, jis įsitikinęs, jog taip su juo susidorota, nes konfliktai su viena šios įstaigos specialisčių nuolat kildavo vos tik jam prisiregistravus biržoje.
Po skundo – nuobauda
"Specialistė, kuri mane pašalino, labai konfliktiška. Ji mane engė nuo pat pradžių. Pamenu, nuolat apsižodžiuodavome. Ji man aiškindavo, kad aš per daug klausinėju. Tad siūlydama dirbti valytoju atkeršijo. Juk žinojo, kad nesutiksiu, o tai bus pagrindas manimi atsikratyti", – įsitikinęs V.Kovalčiukas.
Vėliau jis šią specialistę apskundė. Po išnagrinėto skundo jai pareikštas įspėjimas.
V.Kovalčiukas užsiminė svarstantis galimybę apskųsti uostamiesčio Darbo biržos specialistų elgesį žmogaus teises Europoje ginančioms institucijoms.
|
Nė vieno iš Darbo biržos dar neišmetėme nei pro duris, nei pro langą. Tiesiog išbraukiame bedarbius iš sąrašų, nebeieškome jiems darbų. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad kiekvienam bedarbiui galime pasiūlyti tokį darbą, kurį jis sugebėtų bei leistų dirbti jo sveikata. Mes tikrai negalime laukti tol, kol jam atsiras toks darbo pasiūlymas, kuris bus priimtinas. Taip galima laukti ir metų metus, o darbo negauti. Tokio darbo, kokio norėjo V.Kovalčiukas, mes negalėjome pasiūlyti, nes tokių pasiūlymų šiuo metu apskritai nėra. Tai nereiškia, kad jis turi simuliuoti ir kažko laukti. Tokiu atveju kam tuomet reikalinga Darbo birža, kokios jos funkcijos? Šiam vyriškiui mes iškart pasakėme, jog jei jis atsisakys pasiūlymo, būsime priversti su juo nutraukti sutartį. Siūlėme jam eiti dirbti viešuosius darbus bent jau laikinai ir toliau ieškoti tinkamo darbo. Tačiau jis sąlygų neįvykdė, tad išbraukėme iš sąrašo. Šiuo metu darbo pasiūlymų daugėja, todėl privalome juos siūlyti bedarbiams. Mums problemų taip pat nereikia, juk nuolat atliekami įvairūs patikrinimai, mus stebi, kaip dirbame. Nesuprantu, kodėl čia kilo toks konfliktas. Šiuo metu daugybė žmonių eina bei dirba bet kokius pasiūlytus darbus ir toliau ieško geresnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, neseniai moteris įsidarbino administratore vienoje bendrovėje ir netrukus toje pačioje įmonėje ji gavo pasiūlymą dirbti buhaltere – pagal savo specialybę. Sugriežtinta tvarka įsigaliojo nuo spalio. Nuo to laiko griežtai nutraukiamos sutartys su tais, kurie atsisako pasiūlytų darbų arba neatvyksta į susitikimus numatytu laiku. |
|---|
Andrius Adomaitis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriusŠiuo metu uostamiestyje nedarbo lygis siekia 13,4 proc. Palyginti su šių metų sausio pradžia nedarbas sumažėjo – tuomet nedarbas siekė 14,1 proc.
Uostamiesčio darbo biržoje šiuo metu užregistruota 16,5 tūkst. bedarbių, iš jų šią savaitę įdarbinti 334 žmonės.
Daugėja ir darbo pasiūlymų – šią savaitę Klaipėdos darbo biržoje užregistruotos 137 naujos laisvos darbo vietos. Anot šios įstaigos specialistų, tiek laisvų darbo vietų anksčiau būdavo užregistruojama per mėnesį.
A.Adomaitis po publikacijos pasirodymo informavo, jog V.Kovalčiuk yra įgijęs ne inžinieriaus, bet laivų remonto šaltkalvio profesiją. Daugelyje įmonių jis dirbo būtent šaltkalviu. Nuo šių metų birželio pabaigos iki rugsėjo pabaigos vienoje uostamiesčio bendrovėje jis dirbo dažytoju.
Naujausi komentarai