Asmens duomenų apsauga, įteisinta teisės aktais, virsta kuriozais. Uždraudę teikti informaciją apie pacientus, įstatymų leidėjai nė nesusimąstė, jog taip sukūrė prielaidas daugybei žmonių išgyventi nežinią dėl savo artimųjų bei apkrovė policiją bereikalingu darbu.

Išvežė greitoji

Gegužės 14 dieną 50-metis klaipėdietis Sigitas į namus išsikvietė greitosios pagalbos medikus. Neseniai infarktą išgyvenęs žmogus pajuto, kad jam smarkiai tinsta kojos, tad suprato, jog sutriko kraujotaka.

Baimindamasis dėl savo likimo, vyras išvažiavo su greitosios pagalbos ekipažu į ligoninę.

Namie buvo jo sugyventinės sūnus, lipantį į greitosios pagalbos medikų automobilį Sigitą matė ir kaimynė.

Ligoninėje paaiškėjo, kad negalavimas rimtas. Pacientą paguldė į palatą ir neleido keltis. Vyro kojos buvo parištos taip, kad būtų visą laiką iškeltos.

Lyg tyčia visiškai neseniai Sigitas buvo pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, tad paskambinti artimiesiems negalėjo.

Pirmoji diena ligoninėje buvo kupina rūpesčių, tad vyras nesistebėjo, kad artimieji jo neatskubėjo aplankyti. Tačiau šeimos nariai neatėjo nei kitą, nei dar kitą dieną.

Paprašė dukros pagalbos

Dideliame prekybos centre dirbanti vyro sugyventinė dėl didžiulio darbo krūvio darbo dienomis negalėjo jo aplankyti ir nekantraudama laukė savaitgalio. Kadangi Sigitas neskambino, moteris nežinojo, kurioje ligoninėje jis gydomas.

Tačiau ji nieko nepešė ir tada, kai pati ėmė ieškoti, kurioje ligoninėje vyras gydomas. Kadangi moteris nėra sutuoktinė, jai nebuvo suteikta informacija, ar jos gyvenimo draugas gydomas toje gydymo įstaigoje.

Moteris paskambino suaugusiai sugyventinio dukrai ir paprašė ją rasti tėvą, mat jos ir tėvo pavardės – vienodos, todėl įrodyti jų giminystę kur kas lengviau.

Kūdikį auginanti Sigito dukra Vitalija su mažyliu ir savo gyvenimo draugu nusprendė nuvažiuoti į ligoninių miestelį ir pati rasti tėvą.

Vienoje ligoninių registratūros darbuotoja trumpai pasakė, kad tokia informacija neteikiama. Vienintelis patarimas buvo kreiptis į administraciją, kuri šeštadienį, kai Vitalija pradėjo tėvo paieškas, nedirbo.

Jauna moteris nusprendė apsilankyti visuose ligoninės skyriuose. Bet ir ten jai buvo pasakyta, kad tokios informacijos medikai atskleisti negali.

Paieškas tęsianti dukra užsuko ir į vienos ligoninės Priėmimo skyrių, bet ir ten išgirdo paaiškinimą, kad neturinti teisės sužinoti, ar buvo atvežtas jos tėvas.

Kitoje ligoninėje informacijos darbuotoja taip pat patikino, kad žinių apie pacientą neturinti teisės teikti.

Beldėsi ir į morgą

Visa Vitalijos šeima šeštadienį nusiplūkė lakstydama nuo vienos ligoninės prie kitos, beldėsi ir į morgo duris, bet jos buvo užrakintos.

Nusivariusi nuo kojų ir nebežinodama, ką daryti, dukra nusprendė paskambinti į greitąją pagalbą. Ji tikėjosi, kad sužinos, į kurią ligoninę medikų ekipažas nugabeno jos tėvą.

Tačiau telefonu nuskambėjo trumpas ir aiškus atsakymas, kokį tądien Vitalija jau buvo daug kartų girdėjusi – tokia informacija neteikiama. Nauja buvo tai, kad dispečerė patarė kreiptis į policiją.

Tada Vitalija nuvažiavo į 1-ajį policijos komisariatą ir parašė pareiškimą apie greitosios medicinos pagalbos iš namų išvežtą ir be žinios dingusį savo tėvą.

„Buvo keista rašyti, kad ieškome be žinios dingusio žmogaus, kurį išvežė greitoji“, – piktinosi Vitalija.

Supyko ant artimųjų

Sekmadienį Vitalija sulaukė skambučio. Ragelyje ji išgirdo piktą tėvo balsą, jis priekaištavo, kad niekas iš artimųjų jo nelanko, neatveža higienos reikmenų ir nesidomi jo sveikata. Vyras pasijuto nereikalingas artimiausiems žmonėms.

Pabandžiusi įtikinti, kad padarė viską, kad jį rastų, dukra pajuto, jog tėvas ja abejoja. Sigitas negalėjo patikėti, kad taip gali būti.

Kai tik gydytojai leido jam keltis, jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko telefoną ir suskubo skambinti namiškiams. Išgirdęs jo paieškų istoriją Sigitas panoro pats įsitikinti, ar tai tiesa.

Vyras ligoninės informacijos skyriuje paklausė, kur guli pacientas jo vardu ir pavarde. Netrukus jis išgirdo, kad tokios informacijos negaus. Tada vyras pasipiktino gaunantis vaistus, gydomas, tačiau informacijos apie tai, kad yra ligoninėje, negaunantis net pats.

„Tos dienos mums buvo labai įtemptos. Nebežinojome, ką galvoti. Buvo kilę visokių minčių, net absurdiškų – apie tai, kad jį panaudojo kaip organų donorą. Buvome suplanavę važiuoti į Palangą, o vakare žiūrėti laivų paradą, bet šis įvykis sujaukė visus planus. Visur vaikščiojome su vaiku, pervargome, bet svarbiausia – nebetikėjome, kad rasime tėtį gyvą. Nesuprantama, kodėl tokia informacija slepiama. Ieškojome ne tik mes, bet ir giminaičiai ir draugai. Įdomiausia, kad jis nebuvo pasirašęs, jog informacija apie jį nebūtų skelbiama“, – piktinosi Sigito dukra.

Beje, kai ji lankėsi policijoje, pareigūnai jauną moterį patikino, kad tėtis atsiras sveikas ir gyvas, nes panašių atvejų yra buvę daugybė.

Sunku ir policininkams

Klaipėdos apskrities policijos Asmenų paieškos poskyrio viršininkas Robertas Gurinskas patikino, kad tai yra tipiška ir dažnai pasikartojanti situacija.

„Žmonės neturi daugiau kur eiti, policija yra paskutinė instancija. Mes esame priversti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl be žinios dingusio žmogaus, nes kitaip negalime ligoninėms siųsti užklausos. Įsivaizduokite, visam gyvenimui bus fiksuota, kad žmogus buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Tai yra visiškai nereikalingas popierizmas ir žmonių vaikymas. Net mums, policininkams, į užklausimą telefonu neatsako, prašo siųsti raštą“, – tikino R.Gurinskas.

Jei giminaičiai kreipiasi į policiją savaitgalį, visi formalumai gali užtrukti keturias ir daugiau dienų. Tiek laiko nežinioje palikti artimieji ne tik piktinasi, bet išgyvena daugybę neigiamų emocijų.

Žmonės nežino, ar jau metas ruoštis laidotuvėms, ar bandyti, kaip tarybiniais laikais, ligoninėse ieškoti pažįstamų, galinčių padėti gauti būtiną informaciją.

„Skambiname į ligoninę, prisistatome, pasakome savo telefono numerį, pasakome, kad priešais sėdi pareiškėjas ir nori sužinoti, ar šioje įstaigoje gydomas jo artimasis, bet išgirstame kategorišką pasakymą – ne. Tai daryti draudžia įstatymas. Nesuprantu, kam slėpti tokius dalykus, juk tai ne venerinių ligų dispanceris. Policininkų visiškai nedomina, dėl kokios ligos žmogus gydomas, tad paslapties čia nematau. Mums ir ieškomojo artimiesiems svarbu sužinoti, kur yra žmogus. Mano supratimu, tokią informaciją galėtų suteikti bent jau policijos budėtojams“, – pasakojo pareigūnas.

Įspėjo apie netobulumą

„Mes negalime nieko sakyti svetimam žmogui. Tokia tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Į jį buvo inkorporuoti kai kurie Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo postulatai. Kai įstatymas buvo svarstomas, vyko labai daug ginčų, mes numatėme, kad dėl jo bus labai daug problemų, – paaiškino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis. – Įstatymas reikalauja notariškai patvirtinto įgaliojimo. Kai žmogus jį turi, teikiame visą informaciją: ir apie iškvietimą, ir apie suteiktą pagalbą. Atsižvelgdami į situaciją kartais giminaičius vis tiek informuojame, tačiau nesakome nieko daugiau, išskyrus ligoninės pavadinimą, jokių kalbų apie būklę.“

Jei įvyksta netikėta nelaimė, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai jaučia pareigą nepalikti artimųjų nežinioje. Jiems pasakoma, į kurią ligoninę nugabentas pacientas.

Įgudę dispečeriai paprastai iš kalbos manieros nusprendžia, ar skambina šeimos nariai.

Anksčiau būta žymiai paprasčiau, nes veikė Klaipėdos miesto greitosios dispečerinė, kurioje buvo paprastas žurnalas,o jame būdavo fiksuojami visi iškvietimai.

Dabar dispečerinėje įdiegta nauja informacinė sistema, tad kiekvienas dispečeris turi savo kodą ir vienas kito kompiuteryje naršyti jie negali. Tai padaryta taip pat dėl duomenų apsaugos.

R.Juodviršis prisiminė, kad apie galimus netobulo įstatymo pavojus įspėjo dar prieš kelerius metus. Dabar realybė yra tokia, kad pirmiausia žiūrėdami paciento interesų medikai priversti įstatymą apeiti.

„Panašių kuriozinių situacijų būna labai daug, nes kai buvo ruošiamas įstatymas, dirbančių greitojoje pagalboje niekas neklausė. Mano įsitikinimu, mes privalome teikti žinią, į kokią gydymo įstaigą žmogus nuvežtas“, – apibendrino R.Juodviršis.

Domisi smalsuoliai

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, kad toks griežtumas teikiant informaciją yra visiškai pateisinamas ir sąlygotas gyvenimo.

„Yra buvę nemažai atvejų, kai sulaukėme priekaištų iš pacientų už tai, kad interesantams atskleidėme apie juos informaciją. Pasakysiu dar daugiau – per pastaruosius trejus metus nė vienas prie informacijos langelio pasipiktinimą reiškęs žmogus nesikreipė į administraciją, o tai reiškia, kad jie nebuvo artimiausi ligoniui žmonės. Dažniausiai tai yra smalsaujantys tolimi giminaičiai arba kaimynai“, – teigė V.Janušonis.

Šioje ligoninėje, kaip ir kitose miesto medicinos įstaigose, nustatyta tvarka, kad kiekvienas gydyti guldomas ligonis pasirašydamas išreiškia savo valią dėl informacijos apie jį teikimo.

Būta atvejo, kai vėžiu serganti moteris griežtų griežčiausiai pareikalavo nepranešti jos suaugusiems vaikams apie operaciją. Jokie vaikų prašymai ir reikalavimai ligoninės administracijos nepaveikė, nes tokia buvo pacientės valia. Moteris tiesiog nenorėjo vaikų skaudinti slogia žinia apie savo ligą.

Tiesa, žinia apie avarijos ar kito nelaimingo atsitikimo auką patiems artimiausiems giminaičiams suteikiama.

Nelogiška, bet privaloma

Panašios tvarkos laikomasi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Ji nustatyta prieš trejus metus išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“.

Jame numatyta, kad visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, išskyrus tame pačiame įsakyme numatytus kelis atvejus, kai informacija reikalinga teismui, prokuratūrai, kvotos organams, institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros įstaigas ir panašiais atvejais.

Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės yra prieinamos visiems pacientams kiekviename skyriuje bei viešai skelbiamos ligoninės internetiniame tinklalapyje.

Dėl paciento duomenų konfidencialumo ligoninės informacijoje telefonu galima sužinoti tik tai, ar žmogus įstaigoje gydomas.

Net teisininkai pripažįsta, jog kai kurie įstatymai yra neprotingi arba nelogiški, bet kol jie nėra pakeisti, jų privalu laikytis.