Lankėsi ir R. Wagneris

Anot istoriko, visoje Lietuvoje „Viktorijos“ viešbutis laikomas pačiu seniausiu. Jam skirtas sklypas miesto plane pažymėtas jau 1701 m., tad viešbutis, nors ir su pertraukomis, gyvuoja 322 m.

„Aišku, jis renovavosi, keitėsi, vystėsi, augo, didėjo, bet viešbutis liko, jo pavadinimas liko“, – pasakojo K. Demereckas.

Istorikas nurodė, kad 1855 m. „Baltojo žirgo“ viešbutį įsigijęs naujas savininkas Johannas Lipperis jį pavadino savo vardu – „Lipper Hotel“. Tačiau dėl nesėkmingos veiklos 1857 m. rugsėjo 3 d. viešbutis buvo parduotas aukcione už 12 100 talerių.

„Jau 1836 m. ten ridendavo kėglius, atvykę lankytojai žaisdavo. Žymiausias lankytojas, kiek teko važinėti po Europą, visur buvo R. Wagneris. Gastrolių metu jaunas R. Wagneris su šiek tiek vyresne žmona atvykęs gyveno viešbutyje. Klaipėdoje tuomet gastroliavo Karaliaučiaus teatras. Faktiškai tai buvo pats žymiausias žmogus“, – pasakojo K. Demereckas.

Pakrikštijo „Viktorijos“ vardu

Vėlesniais metais čia lankėsi ir daugybė kitų garbių svečių, kunigaikščių. Viename Mėmelio laikraštyje buvo spausdinama ne tik kokio rango žmonės apsistoję viešbutyje, bet ir nurodyta, iš kokių miestų, šalių jie atvykę.

J. Lipperio viešbutį nupirko Moritzas Antonas Gehringas, vyno prekybininkas iš Karaliaučiaus. Suremontuotas viešbutis nauju vardu „Victoria-Hotel“ atidarytas 1858 m. lapkričio 11 d. Viešbučio atidaryme, be kitų kūrinių, buvo grojama Ludwigo van Beethoveno penktoji simfonija C-mol.

1908 m. rugsėjo 11 d. „Victoria-Hotel“ už 185 tūkst. markių nusipirko „Union“ viešbučio senamiestyje savininkas Arthuras Ruthkowkis.

Viešbutis 1909 m. buvo renovuotas jugendo stiliumi. Tuomet jis tapo vienu gražiausių pastatų Klaipėdoje. Viešbutis buvo trijų aukštų, turėjo 30 kambarių, jame buvo elektra, centrinis šildymas, karštas vanduo, restoranas, dvi pokylių salės ir vasaros kavinė uždarame kieme.

Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį.

Pirmoji delegacija – iš Amerikos

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nutarta viešbutį renovuoti ir labiau išplėsti. Tačiau numatyta renovacija dėl infliacijos ir pokario suirutės neįvyko.

„Pirmoji delegacija, Lietuvai atsiėmus Klaipėdos kraštą, buvo amerikiečių karo jūrininkų. Į Dangę atplaukė ir joje stovėjo du karo laivai. Juos pasitiko Lietuvos kariškiai, tarp pasitinkančių buvo ir S. Darius kareivio lakūno apranga. Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį, kaip į respektabiliausią, geriausiai maitinantį, aukščiausios klasės viešbutį“, – sakė K. Demereckas.

Tuomet prasidėjo nauja viešbučio era. Nuo 1924 iki 1938 m. buvo specialūs laivų reisai iš Niujorko į Londoną, o iš Londono – į Klaipėdą.

Viešbutis vykdė ir kitokią veiklą: čia įsikūrė pirmasis automobilių klubas ir pirmasis šachmatų klubas. Per 1925–1926 m. įvyko du automobilių raliai.

„1931 m. Lietuva ne tik investavo į plentą, geležinkelį, uostą. Milijonines lėšas dėjo į Klaipėdos kraštą, kad jį įjungtų į Lietuvos bendrąjį tinklą ir parodytų vokiečiams, kad lietuviai yra turtingi, galingi, turi pajėgumą ir finansų. 1910 m. viešbutis tapo akcine bendrove, akcijas nupirko Lietuvos vyriausybė, ir viešbutis tapo Lietuvos nuosavybe“, – pasakojo istorikas.

Bombos viešbučio nepalietė

Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo stipriai subombarduota, tačiau viešbutis „Viktorija“ išliko nesugriautas.

1950 m. parengtas apleisto viešbučio atstatymo ir rekonstrukcijos projektas. 1959 m. viešbutis atvėrė duris nauju pavadinimu – „Klaipėda“.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo privatizacijos etapas. Senajam viešbučiui buvo sugrąžintas „Viktorijos“ vardas.

O visiškai atnaujintas viešbutis „Victoria“ pirmuosius svečius priėmė 2022 m. balandžio 11 d. Dabar čia yra 105 kambariai, penkios konferencijų salės, sporto salė, SPA, vaikų kambarys, restoranas, barai.

K. Demerecko leidinys pretenduoja tapti populiariausia „Klaipėdos knyga 2022“. Klaipėdiečiai kviečiami dalyvauti ir išrinkti mėgstamą knygą I. Kanto bibliotekos padaliniuose.