Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

„Mūsų įsitikinimu, renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu. Šventės pasirengimo posėdžiuose kartu su mumis dalyvauja ir užsienio lietuviai. Pasiūlymų buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais“, – teigė A.Cesiulis.

Kiek lėšų tam reikės, dar neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

„Kol kas nežinome, kiek tos datos paminėjimas kainuos. Reikia išgirsti ir Vyriausybės nuomonę. Planuojame susitikti su Ministrų kabineto nariais, pateikti idėjas, nes tai nebus tik proginis vienos dienos šventimas. Iš pradžių planavome, kad renginių ciklas vyks kelerius metus, bet viską pakoregavo pandemija. Kai į Klaipėdą buvo atvažiavusi premjerė Ingrida Šimonytė, meras užsiminė apie tai, ji teigė, kad viską žino ir viskas bus, kaip reikia“, – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas.

Nors šimtmečio renginių biudžetas dar nesuskaičiuotas, paramą jau yra pažadėję užsienio lietuviai. Vis dėlto tikimasi, kad pirmiausia pinigų atseikės centrinė valdžia.

„Juk Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas. Tai yra visos valstybės reikalas. Vyriausybės požiūris į tai yra pasikeitęs. Ministrai kone kas savaitę įvairiais reikalais atvažiuoja į Klaipėdą. Jaučiame didelį dėmesį, mus girdi ir reaguoja. Tai yra gerai“, – teigė A.Cesiulis.