Rekonstrukcija šalia krantinės

Šią krantinę ilgą laiką buvo užėmę Klaipėdos miesto pramoginiai laivai, nes nutiko taip, kad po Danės krantinių rekonstrukcijos jiems mieste nebeliko vietos.

Todėl kelis metus prie krantinių stovėjo keleivius į Smiltynę ir žvejybą jūroje plukdantys pramoginiai laivai. Tarp jų taip pat nuolat stovėjo ir istorinis laivas „Olga“.

Dabar istorinių laivų krantinė Pilies uosto viduje prie piliavietės išlaisvinta, bet jos naudoti nebus galimybės. Kaip teigė krantinės naudotojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, vyksta piliavietės šiaurinės kurtinos rekonstrukcija ir dėl jos prie krantinės negalės būti laikomi jokie laivai.

Tai tarsi ir gerai, nes Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pasirengs, kaip priimti istorinius laivus po to, kai jau bus rekonstruota piliavietės dalis.

Dar šiemet J.Genys planuoja surengti įvairių Klaipėdos jūrinių visuomeninių organizacijų atstovų pasivaikščiojimą po būsimąją istorinių laivų krantinę, kur būtų sudėlioti kontūrai, kaip ta krantinė turėtų atrodyti.

Laivų nėra daug

Pirmieji būsimosios istorinių laivų krantinės štrichai jau pateikti Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Anot J.Genio, kartu su Lietuvos jūrų muziejaus specialistais parengtos istorinių laivų krantinės naudojimo taisyklės.

Laivybos sezono metu prie krantinės nemokamai galėtų stovėti plaukiojantys, rekonstruoti istoriniai laivai ar tokių laivų replikos. Prie krantinių taip pat galima būtų švartuoti ir atplaukusius kitų šalių istorinius laivus.

J.Genio teigimu, istorinių laivų Lietuvoje nėra daug. Prie tos krantinės galėtų stovėti restauruotas vienas seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje dvistiebė gafelinė jachta „Lady Sophie“, Lietuvos jūrų muziejaus atstatyti laivai, intensyviau pradėti rekonstruoti Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ laivai.

Privažiavimo prie krantinės nebūtų, tačiau būtų įrengtas specialus išėjimas per Piliavietės muziejaus teritoriją. Prie krantinių turės būti įrengtos elektros dėžutės, vandens kranai. Dar reikės pagalvoti ir apie tai, kaip istorinių laivų krantinę pritaikyti skirtingų bortų aukščio laivams, kad žmonėms būtų patogu įlipti į laivus.

Lauks ir savanorių

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J.Genys tikisi, kad ateityje naudojant istorinių laivų krantines prie jų savanoriavimo pagrindais galės budėti Lietuvos kapitonų klubo, jūrų veteranų asociacijos nariai. Tai būtų jūrininkų įtraukimas į istorinių laivų prisiminimo ir pažinties su jais procesus.

Būtina nemokamo laivų stovėjimo prie istorinių krantinių sąlygų turėtų būti tokia, kad jie vykdytų įvairias edukacines programas, per savo laivus supažindintų žmones su senųjų laivų istorija. Galbūt krantinėje prie kiekvieno laivo turėtų būti lentelė, kuri pristatytų jo istoriją.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė mano, kad istorinių laivų krantinė turėtų būti pastebima. Prie jos turėtų būti specialus ženklas žymintis, kad ta krantinė skirta tik seniesiems laivams.

Svarbi sąlyga tai, kad visi istoriniai laivai turės laikytis ant vandens. Nei istorinių laivų krantinėje, nei jos prieigose ant kranto negalės būti nerestauruotų laivų, kad vieta ties Piliaviete nevirstų senienų saugojimo vieta, kaip jau yra buvę.

Panašios istorinių laivų krantinės yra daugelyje Europos ir pasaulio uostų. J.Genys teigė tokių krantinių pavyzdžius matęs Suomijoje ir Švedijoje. Jos reprezentuoja uostamiesčius, suteikia jiems tam tikro istorinio žavesio.