Prieš permainas – nerimas

„Visi galvojo, kad prasidės rugsėjis ir užgrius mokyklas vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kad jų bus labai daug. Ir matysite, kai pateiksiu statistiką, ar tikrai čia tas nerimas pagrįstas“, – kalbėjo V. Bubliauskienė Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams.

Vizija, kad visi vaikai mokytųsi kartu, yra graži, tačiau neaišku, kaip ją pavyks įgyvendinti.

Lietuvoje yra įsteigti nacionaliniai įtraukties centrai, kuriuose dirbantys specialistai konsultuoja mokyklų pedagogus.

Įkurti ir devyni regioniniai specialiojo ugdymo centrai, vienas jų yra Klaipėdoje – „Medeinės“ mokykloje.

Šių centrų specialistai privalo teikti reikiamą pagalbą ne tik savo miesto ugdymo įstaigoms, bet ir priskirto regiono mokykloms.

„Medeinės“ mokyklai yra priskirta Neringa, Klaipėdos rajonas, Šilutės rajonas.

„Jei kam prireiks pagalbos, „Medeinės“ specialistai važiuos ir teiks pagalbą šiose savivaldybėse. Lėšos šito centro veiklai palaikyti skiriamos iš valstybės biudžeto“, – teigė V. Bubliauskienė.

Mes labai turime pakeisti savo požiūrį ir pabandyti empatiškai suvokti tą vaiką, tą tėvą, kuris nori būti kartu su visais, ir pabandyti įtikinti, kad klasės mokiniai priimtų kitokį vaiką be patyčių.

„Pokytis nėra ženklus“

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, miestas yra numatęs pinigus mokykloms, kad jos galėtų įrengti nusiraminimo kambarius ar kitas erdves, kuriose, esant reikalui, galės nuraminti vaikus, turinčius specialiuosius poreikius.

Šiems mokslo metams Klaipėdoje yra įsteigti 454 mokytojų padėjėjų etatai, šis skaičius išaugo trigubai, lyginant priešpandeminį laikotarpį. Papildomai bus steigiami dar 42 etatai, nes tiek yra prašymų iš mokyklų.

„Prašymai dėl mokytojo padėjėjo etato svarstomi jau nebe du kartus per metus, bet kiekvieną mėnesį. Jei yra poreikis, skiriame“, – teigė V. Bubliauskienė.

Mokytojų padėjėjai skiriami vaikams, kurie turi vidutinius ir didelius ugdymosi poreikius.

Šių mokslo metų pradžioje Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose (neskaičiuojant „Medeinės“ ir „Litorinos“ mokyklų moksleivių) pradėjo mokytis 1 914 mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, tai yra 9 proc. visų mokinių.

Praeitais mokslo metais tokių vaikų uostamiesčio mokyklose buvo 1 806 (8,6 proc.).

Didelių specialiųjų poreikių vaikų yra 297 (pernai buvo 256).

Labai didelius ugdymosi poreikius turintys vaikai ugdomi „Medeinės“ (149 mokiniai) ir „Litorinos“ (167) mokyklose.

„Skaičiai nėra gąsdinantys. Pokytis nėra ženklus. Specialiųjų poreikių vaikų visada būdavo bendrojo lavinimo mokyklose, tik dabar jiems dėmesys yra sustiprintas, akcentuojant įtraukties ugdymą. Labai didelių ugdymosi poreikių turinčių vaikų bendrojo lavinimo mokyklose nėra, jie ugdomi „Medeinės“ ir „Litorinos“ mokyklose, kur jie gali gauti visą pagalbą, kokios tik jiems reikia“, – teigė V. Bubliauskienė.

Reikia bendros atsakomybės

Esą kai kurie tėvai vis dar sunkiai priima žinią, kad jų vaikui reikia pagalbos, jie sunkiai supranta, kad vieni problemų neįveiks.

„Jeigu tėvai atsiribos nuo problemų, jokio rezultato nebus. Reikia bendros – mokyklos ir tėvų atsakomybės. Džiugu, kad vis daugiau tėvų sutinka, kad jų vaikams būtų teikiama reikiama pagalba“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

V. Bubliauskienė akcentavo, kad didžiausia problema specialistų trūkumas, nepakankamai pritaikytos mokyklų erdvės specialiųjų poreikių vaikams ir labai didelės, perpildytos mokinių klasės.

Esą, jei klasėje yra bent vienas specialių poreikių vaikas, tokioje klasėje mokinių turėtų mažėti, bet jas mažinti bent jau Klaipėdoje kol kas nėra jokių galimybių.

„Mes labai turime pakeisti savo požiūrį ir pabandyti empatiškai suvokti tą vaiką, tą tėvą, kuris nori būti kartu su visais, ir pabandyti įtikinti, kad klasės mokiniai priimtų kitokį vaiką be patyčių. Tai yra didelis darbas. Kasdienybė nėra tokia graži, kaip mes ją kartais vaizduojame“, – pripažino V. Bubliauskienė.