Tapo triukšmadarių įkaitais

Jau gerą dešimtmetį bendrojo lavinimo mokyklose mokosi vaikai su įvairiais sutrikimais.

Per šiuos metus dėl to nuolat kildavo didelių problemų. Pavyzdžiui, viename Vakarų Lietuvos miestelyje per pirmąjį mokslo metų mėnesį pirmokų klasėje pasikeitė net trys mokytojos.

Pedagogės atsisakė dirbti, nes neatlaikė įtampos, kurią nuolat kėlė keturi sutrikusio elgesio mažamečiai, vienam jų buvo diagnozuotas autizmas.

Ne mažesnę įtampą patyrė ir klasės vaikai, nes tie berniukai darė ką tik norėjo – per pamokas vaikščiojo, žaidė, trukdė kitiems mokiniams.

Apie mokymąsi nebuvo nė kalbos, kiti klasės moksleiviai tapo tarsi šitų neklaužadų įkaitais.

Ir tai nebuvo asocialių šeimų vaikai, o ligotu berniuku tėvai netgi labai rūpinosi.

Iki šiol ne visos bendrojo lavinimo mokyklos priimdavo įvairių sutrikimų turinčius vaikus.

Tačiau nuo šių mokslo metų viskas bus kitaip – įstaigos privalės diegti įtraukųjį ugdymą ir negalės atsisakyti mokyti tokių vaikų.

Tendencijos: ekspertų teigimu, jau dabar vaikų su specialiaisiais poreikiais mokyklose yra apie penktadalis ir kasmet jų skaičius didėja. S. Lisausko / BNS nuotr.

Daugėja didelių sutrikimų

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė pripažino, kad specialiųjų poreikių vaikų tendencija yra auganti.

„Dabar mokyklose yra maždaug penktadalis specialiųjų poreikių vaikų. Jų buvo ir anksčiau, tačiau dauguma tuomet buvo su nedideliais sutrikimais. Dabar daugėja moksleivių, turinčių vidutinius ir didelius specialiuosius poreikius, diagnozės yra sudėtingesnės. Ir dabar jie turi teisę rinktis, kurioje mokykloje mokytis“, – pabrėžė V. Bubliauskienė.

Ar nuo šio rugsėjo padaugės tokių vaikų mokyklose, kol kas neaišku, nes dar nebaigta moksleivių registracija.

Ar vaikas turi specialiųjų poreikių, vertina Pedagoginė psichologinė tarnyba.

Esą vis daugiau tėvų sutinka, kad toks vertinimas būtų atliktas, tada vaikui laiku gali būti suteikta tinkama pagalba.

Klaipėdos Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė patvirtino, kad kasmet vaikų su specialiaisiais poreikiais padaugėja apie 10 proc.

Dažniausi fiksuojami elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo bei autizmo spektro sutrikimai.

„Mums labai svarbu dabar įvertinti būsimuosius pirmokus. Darbą organizuojame taip, kad iki rugsėjo 1 d. būtų įvertinti visi vaikai. Tai svarbu ir mokykloms, nes jos turi įvesti duomenis į registrą apie specialiuosius vaikų poreikius, kad, reikalui esant, būtų skirtas mokytojo padėjėjas“, – teigė U. Petraitienė.

Pedagoginės psichologinės tarnybos Specialiosios pedagoginės pagalbos skyriaus vedėja Renata Remeikienė teigė, kad laiku nepašalinus kad ir kalbos bei kalbėjimo sutrikimų, kyla emocinių elgesio sutrikimų.

„Vaikas nesupranta užduočių, nežino žodžių reikšmių, ir tai sukelia nemažai emocinių elgesio sutrikimų. Vaikų su tokiais sutrikimais daugėja, auga ir pagalbos jiems poreikis. Beje, su įvairiapusiais raidos sutrikimais vaikai yra ne tik iš asocialių šeimų“, – pabrėžė R. Remeikienė.

Išveda į kitas patalpas

Nuo šių mokslo metų visos mokyklos privalės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais.

Ar ugdymo įstaiga turės teisę pašalinti vaiką iš mokyklos, jei jis bus visiškai nevaldomas?

„Mokykla negalės atsisakyti mokyti tokio vaiko. Pas mus vienoje progimnazijoje yra atvejis, kai su dideliais specialiaisiais poreikiais klasėje yra net penki vaikai. Tai paaiškėjo, kai klasės jau buvo sukomplektuotos. Ką daryti? Įstaigos vadovė rado sprendimą. Per pagrindinių dalykų pamokas tie vaikai yra išvedami į kitas patalpas, kur su jais užsiima mokytojų padėjėjos, ir kai jie nurimsta, juos į kitas pamokas vėl integruoja“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.

V. Bubliauskienės teigimu, visose mokyklose turės atsirasti atskiros patalpos, kuriose nevaldomi vaikai galės apsiraminti, pabūti, kad paskui vėl galėtų grįžti į klasę pas kitus mokinius.

„Kai kurios mokyklos jau turi sensorinius (kiti juos vadina nusiraminimo) kambarius. Dabar vykdoma apklausa, ar mokyklos turi patalpų, kur galėtų įrengti tokias erdves, ir kokios pagalbos reikėtų jas įrengiant. Vienoms mokykloms reikia pinigų remontui, kitoms – priemonių“, – kalbėjo V. Bubliauskienė.

Jei vis dėlto tokiam vaikui bendrojo lavinimo mokykloje pritapti niekaip nepavyks, mokykla su moksleivio tėvais bandys ieškoti geriausio varianto.

„Tada jau bus būtina spręsti, gal tikrai reikia keisti mokyklą, gal dar kartą reikia atlikti specialistų vertinimą. Tačiau gera žinia yra ta, kad savivaldybė savo lėšomis jau apmoka per puspenkto šimto mokytojų padėjėjų etatų“, – teigė V. Bubliauskienė.

Mokykla negalės atsisakyti mokyti tokio vaiko.

Dienraščio duomenimis, 450 mokytojų padėjėjų miestui per metus kainuoja per 8 mln. eurų.

Kiek dar reikės mokytojų padėjėjų, kol kas neaišku, tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus patarėjos Ingridos Urbonavičienės, poreikis bus užtikrinamas šimtu procentų.

Be to, Klaipėdoje veikia ir dvi specialios mokyklos – „Medeinės“ ir „Litorinos“, kuriose mokosi tokie vaikai, kurie niekada negalės integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas.

Tose mokykloje ugdomi vaikai, turintys labai sudėtingų sutrikimų. Pasak V. Bubliauskienės, tos dvi mokyklos išliks ir toliau.

V. Bubliauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Priešprieša – akivaizdi

Klaipėdos savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupės vadovė-koordinatorė Edita Kučinskienė, pas kurią suplaukia informacija apie sunkiausius atvejus mokyklose, teigė: kai mokykla savarankiškai problemos išspręsti nebegali, ji kreipiasi į savivaldybę.

„Pernai gavome per 160 įvairių prašymų, ne visi jie tenkinami, bet 38 sudėtingo elgesio vaikams privalomai skyrėme ikimokyklinį ugdymą ir koordinuotas paslaugas. Dažniausiai, jei vaikai turi specialiųjų poreikių, įvairių paslaugų reikia ne tik vaikui, bet visai jo šeimai“, – dėstė E. Kučinskienė.

Tuomet jau įtraukiami ir Šeimos bei vaiko gerovės centro specialistai, socialiniai darbuotojai.

Neretai tokie vaikai yra patyrę smurtą šeimose, būna situacijų, kai specialistai pasiunčia vaikus ir neįgalumui nustatyti, nes tuo nepasirūpino jų tėvai.

Yra vaikų su raidos sutrikimais, yra ir socialiai apleistų, kurie neprižiūrėti nuo kūdikystės, su jais nebuvo bendraujama, vaikai patyrė psichologinę ir fizinę ar net seksualinę prievartą.

Darželių tokie vaikai paprastai nelanko, o atėjus į pirmą klasę, specialistai diagnozuoja didelių raidos ar elgesio sutrikimų.

„Nuo rudens mokyklose pradėjus taikyti įtraukųjį ugdymą, manome, kad prašymų padėti spręsti problemas iš ugdymo įstaigų sulauksime daugiau. Nes vis daugiau tėvų, auginančių specialiųjų poreikių vaikus, nori vesti savo atžalas į bendrojo lavinimo mokyklas. Kai kurie tokie vaikai labai gerai integruojasi, o su kai kuriais tikrai turime problemų“, – dėstė E. Kučinskienė.

Dar viena problema, kad kitų vaikų tėvai nenori, jog jų klasėse būtų moksleivių su specialiaisiais poreikiais.

Dalies visuomenės priešprieša yra labai didelė ir siekiama daryti viską, kad tų kitokių vaikų klasėse nebūtų.

Komentaras

Linas Slušnys

Vaikų ir paauglių psichiatras

Lietuvoje įtraukusis ugdymas gyvuoja mažiausiai 10 metų, tik tai buvo šliaužiantis, lėtas procesas. Ir dabar viskas pajudės. Kalbama, kad tam nepasiruošta, bet ruoštis galime ir 50 metų. To neišmoksime seminaruose, tiesiog reikia imti ir daryti. Žinoma, darysime klaidų, kai kada kas nors nepasiseks, bet reikia tai daryti. Nuogąstaujama, kad vaikai, turintys proto negalią, trukdys bendraklasiams. Klasėje šiuo atveju būtinai turi būti mokytojo padėjėjas, kuris ir matys tuos vaiko poreikius, reikalui esant, išves jį iš klasės ir netrukdys kitiems mokytis. Manau, tokie dalykai ir visus kitus moksleivius išmokys daugiau empatiškumo, gebėjimo spręsti konfliktus. Man, kaip specialistui, klausimų, kad taip turi būti, nebekyla. Reikia suprasti, kad įtraukiuoju ugdymu mes ne akademinių pasiekimų siekiame su tais vaikais, o siekiame, kad vienodai gerai galėtų jaustis ne tik vaikai, bet ir tų vaikų tėvai. Nuo šio rudens visi turės vienodo starto galimybę. Ar tuo išdrįs pasinaudoti visų tokių vaikų tėvai, nežinau. Nelabai tikiu, kad bus didelis anšlagas ir negaliu užtikrinti, kad nebus ekscesų, jų bus. Tai yra ilgas procesas.

L. Slušnys. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.