Be tėvų likusių vaikų likimus sprendžianti valdžia sukuria naujas kliūtis lietuvių šeimoms bent laikinai priglausti globos namų auklėtinius. Tuo tarpu užsieniečiams įvaikių ieškantys tarpininkai kraunasi milžiniškus pelnus padėdami įvaikinant vaiką iš Lietuvos.

Popierizmas atbaidė globėjus

Prasidėjusios vasaros malonumai virto tikru galvos skausmu vaikų namų vadovams – kokias pramogas ir laisvalaikį pasiūlyti globos įstaigoje augantiems vaikams, kai biudžetininkų kišenėse švilpauja vėjai?

Anksčiau tokius vaikus bent per vasarą gana mielai priglausdavusios šeimos, šiemet vaikų namų durų nebevarsto.

„Tokių šeimų visiškai sumažėjo. Labai mažai kas ima vaikus pasisvečiuoti bent per vasarą“, – pastebėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė.

Gali būti, kad gera daryti norinčius žmones atbaidė jiems užkraunama popierizmo našta. Nuo šių metų šeimos privalo pateikti medicinines pažymas apie savo sveikatą, jos taip pat yra tikrinamos, ar nebuvo teistos. Kartais teisėsaugininkų atsakymo tenka laukti tiek, kad pasibaigia būsimų globėjų atostogos.

Pažymų nespėja sulaukti

Saugų vaikų namų direktorius Eugenijus Judeikis tikino, kad anksčiau jo įstaigos globotinius vasarai išsiveždavo 35 šeimos.

„Mes šiuos žmones pažįstame ne pirmus metus. Jie tuos pačius vaikus kasmet kviečiasi vasaroti. O čia valdžia nutarė patikrinti jų teistumą ir ligas. Daugiau nė pusė šeimų dėl popierizmo ar mesto valdžios nepasitikėjimo atsisakė priimti vaikus. Iš 35 šeimų liko tik 14, kurios priglaudė vaikus vasarai“, – tikino E.Judeikis.

Tokius skaičius išgirdę uostamiesčio vaikų globos namų vadovai turėtų pavydžiai palinguoti galvomis.

R.Milašienė pastebėjo, kad pastaruoju metu svetimų žmonių, kurie norėtų globoti tėvų netekusius vaikus, ypač mažai.

„O įvaikinti iš viso niekas nenori. Per 12 metų, kai aš dirbu, vienas vaikas buvo įvaikintas Lietuvoje, du – išvažiavo į užsienį. Jei valdžia ir toliau laikysis savo politikos, dauguma globos namų auklėtinių taip ir liks be dėmesio“, – sakė R.Milašienė.

Įsivaikinti sunkiau

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Gražinos Aurylienės nuomone, pasikeitusi globotinių svečiavimosi tvarka tik įves aiškumo ir saugumo.

„Bet koks žmogus vaiko pasiimti negali. Anksčiau nežinodavome, ar šeima teista, ar bausta. Dabar štai ir sveikatos dokumentų reikia. O jeigu žmogus sirgtų atvira tuberkulioze?“ – tvarką gyrė G.Aurylienė.

Pasak jos, šiuo metu ir įsivaikinti vaiką yra kur kas sunkiau.

„Dėl to, kad yra mažiau vaikų. Mes privalome padaryti viską, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą. Juk sudaromi vaikučių laukiančių šeimų sąrašai. Jei priekyje esanti šeima atsisakys siūlomo vaiko, tuomet gali tikėtis sulaukti vaikelio greičiau“, – sakė G.Aurylienė.

Šiais metais Klaipėdoje įvaikinti trys vaikai. Pernai buvo įvaikinta 10 vaikų iš Klaipėdos: 9 klaipėdiečius įvaikino lietuvių šeimos, 1 išvyko pas įtėvius į Italiją.

„Didžiausia bėda ta, kad lietuvių šeimos nenori įvaikinti didesnių vaikų, brolių ir seserų, sveikatos problemų turinčių mažųjų. Sunku įsivaikinti mergaitę, lengviau rasti berniuką“, – aiškino G.Aurylienė.

Neleidžia rinktis

„Suprantu, kad norima apsaugoti vaiką. Tačiau man asmeniškai ne prie širdies tvarka, kad įsivaikinti norintys tėvai negali pasirinkti vaiko. Juk tai sprendimas visam gyvenimui“, – pastebėjo vaikų globos namų vadovė R.Milašienė.

Jos manymu, tiek šeima, tiek įvaikinamas vaikas turi patikti vieni kitiems, turi atsirasti ryšys.

„Patariama imti pirmą pasiūlytą vaiką. Nemanau, kad jis gali būti pasirenkamas kaip žaislas lentynoje. Turi būti galimybė pabendrauti ir su vienu, ir su kitu vaikučiu. Juk jį reikia užauginti žmogumi, o ne padaryti gerą darbą Lietuvai“, – mintis dėstė R.Milašienė.

Nors Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai džiūgauja, kad statistika rodo gerėjančią situaciją tiek vaikų globos, tiek įvaikinimo srityje, globos namų darbuotojai ne taip džiugiai piešia savo augintinių ateitį.

E.Judeikio manymu, tai, kad mažėja norinčių bent laikinai globoti vaikus, tik parodo, jog laikomasi neteisingos politikos.

Tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, kuriuos įvaikina užsieniečiai.

„Du broliukai prieš kelis metus išvažiavo gyventi į Prancūziją, kiti trys vaikai išvyko pas įtėvius į Italiją. Esu girdėjęs, kad užsieniečiams tai kainavo milžiniškus pinigus. Nė viena šeima atvirai neprisipažino, kiek sumokėjo“, – teigė Saugų vaikų namų direktorius E.Judeikis.

Tarpininkams moka net 5 metus

Šiuo metu tarptautinio įvaikinimo leidimus Lietuvoje turi 11 užsienio valstybių institucijų, tarp jų – 2 JAV įvaikinimo organizacijos, 4 Italijos ir po vieną Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos.

Šių organizacijų tinklalapiuose skelbiama, kad už tarpininkavimą įvaikinant lietuvį vaiką prašoma dešimtys tūkstančių litų. Pavyzdžiui, JAV įvaikinimo agentūra prašo 7 tūkst. eurų (daugiau nei 24 tūkst. litų) atlygio. Nurodoma, kad tokios sumos reikia advokato honorarui bei kitoms išlaidoms. Prancūzijos įvaikinimo agentūros paslaugos atsieina 4,7 tūkst. eurų (per 16 tūkst. litų), Italijos – 2,3 tūkst. eurų (per 8 tūkst. litų). Švedijos agentūra skelbia, jog lietuvį vaiką įsivaikinti norinti šeima turės pakloti daugiau nei 20 tūkst. Švedijos kronų už šeimos kelionę, apgyvendinimą Lietuvoje, dokumentų vertimą ir kita. Švedų šeimai lietuvio įvaikinimas kainuoja per 80 tūkst. litų.

Šių metų birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje siūloma įvaikinti 579 vaikus.