Būklė – patenkinama

Dar vasarą šiai įstaigai patikėjimo teise perduota 15 krantinių. Trys iš jų yra Smiltynėje, o 12 – Klaipėdoje, Dangės upėje.

Bendras krantinių ilgis – 5 755 m, Smiltynėje – 3 563, o upėje – 2 192 m. Krantines leista nuomoti.

Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Olegas Mariničius Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pristatė krantinių būklės analizę.

Nuo pasukamojo tiltelio į Pilies uostą iki Biržos tilto esančių krantinių būklę specialistai įvertino vizualiai, tikinama, kad krantinių būklė yra patenkinama, laivų švartavimui tinkama.

14 m krantinės, esančios šalia Biržos tilto, yra paskirta žuvų iškrovimui.

"Reikia ekspertizės ir techninės dokumentacijos atnaujinimo. Tai liečia beveik visas krantines", – akcentavo O. Mariničius.

Olegas Mariničius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Konstrukcijos pūva

Nuo Biržos tilto iki Jono kalnelio krantinių būklė nėra tokia gera.

"Krantinės konstrukcija gelžbetoninė, vietomis yra pažeista, suskilusi. Kai kur krantinė apaugo ją ardančia augmenija. Medinės konstrukcijos yra sudūlėjusios. Vizualiai krantinių būklė yra patenkinama. Krantinės nepritaikytos švartavimui", – konstatavo O. Mariničius.

Norime įvesti tvarką, kad laivai prie krantinių stovėtų legaliai.

Akcentuota, kad būtina šalinti augaliją, reikia parengti techninę dokumentaciją ir būtų galima pritaikyti šias krantines švartavimuisi ir žmonių išlaipinimui.

Nuo Jono kalnelio iki Mokyklos gatvės esančių krantinių būklė yra prastesnė, čia taip pat daug įtrūkimų, o medinės konstrukcijos jau atgyvenusios.

Kai kur net pastebėta smegduobių.

Kursuos vandens autobusas

Nuo Mokyklos gatvės iki geležinkelio tilto esančios krantinės taip pat nėra puikios būklės. Čia užfiksuotos tokios pat problemos.

Įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai" yra numačiusi atlikti batimetrinius matavimus prie visų krantinių. Planuojama nuomoti krantines, todėl ruošiama jų numeracija ir išdėstymo schema. Vandens ženklus darbuotojai jau atnaujino.

"Norime įvesti tvarką, kad laivai prie krantinių stovėtų legaliai. Tai pirmas žingsnis", – kalbėjo O. Mariničius.

Tačiau įstaigos vadovas pripažino, kad krantinių tvarkymui reikia milžiniškų investicijų, o iš kur gauti lėšų – neaišku.

Abejojama, kad atsirastų norinčių investuoti verslininkų, nebent pavyktų pritraukti ES lėšas.

O. Mariničiaus buvo klausta, ar situaciją gelbėtų kitais metais savivaldybės Aplinkos skyriaus numatyta helofitų, pakrantėse augančių augalų, šalinimo priemonė.

"Kitais metais turėtų pradėti kursuoti vandens autobusas. Tokios priemonės pagerins krantinių prieinamumą. Tačiau aš kalbu apie medžius, augančius pro betoną. Tai jie ardo krantines, o ne žolelės. Kai kur yra pusės metro skersmens medžių", – kalbėjo O. Mariničius.